Specifinė derminė spalva, aritmiška, improvizacinė muzikinės medžiagos plėtotė, kūrinio auginimas iš tam tikro teminio motto, ryškus emocingumas, tvirta muzikos dramaturgija, energetika - visa tai suteikė Anatolijaus Šenderovo muzikai ryškų atpažįstamą skambesį, kuriam netrūko magiško paveikumo. Joje tarsi susipynė archajiški rytietiškos muzikos motyvai ir abstraktesni atonaliosios muzikos bruožai. Autorius nedeklaruoja prisirišimo prie kokios nors vienos komponavimo sistemos, tačiau kiekviename kūrinyje iš gausybės naudojamų priemonių atrenka, jo manymu, svarbiausias konkrečiam kūriniui. Anatolijus Šenderovas daug dėmesio savo kūryboje skiria sakralinei tematikai, pasitelkdamas Senojo ir Naujojo Testamento siužetus ir tekstus hebrajų ir lotynų kalbomis. Jo muzika puikiai įsiliejo į Europos naujosios muzikos kontekstą, yra atliekama Lietuvos ir įvairių Europos, Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos šalių atlikėjų.
