Vasario 19–22 dienomis į veiksmą daugelį turėtų įtraukti šešioliktą kartą rengiama Vilniaus knygų mugė, vyksianti parodų centre „Litexpo“. Jos organizatoriai – „Litexpo“, Lietuvos leidėjų asociacija ir Lietuvos kultūros institutas – šią mugę nedvejodami įvardina pagrindine leidėjų, autorių, skaitytojų susitikimų ir bendravimo platforma, reikšmingu kultūriniu įvykiu Lietuvoje ir didžiausiu tokio tipo renginiu Baltijos šalyse. Mugėje kasmet dalyvauja apie 300 leidyklų iš Lietuvos ir užsienio šalių (šiemet – iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Rusijos, Omano Sultonato), įvyksta apie 400 įvairaus žanro renginių, o per keturias dienas joje siaučia daugiau kaip 60 tūkst. žmonių. Tačiau tai ne tik rašytojų, leidėjų ir aktyvių skaitytojų traukos centras, bet vieta, saistanti įvairias meno sritis, mokslinę veiklą, edukaciją ar verslą.
Šio vasario Vilniaus knygų mugės tema – „Nenušaunamas žanras: detektyvas“. Kolektyvinio detektyvo bendrininkais taps ir Lietuvos muzikos informacijos centras, stendą rengiantis kartu su Lietuvos kompozitorių sąjunga. Į šią klasikinės ir post/modernios kūrybinės muzikos nišą, kurios koordinatės – 5 salė, A07, mugės lankytojai kviečiami susipažinti su šviežiais garso įrašų (nuo Mačiūno iki Martinaičio), natų (nuo Čiurlionio iki Bartulio) ir knygų leidiniais (nuo Jūratės Vyliūtės ir Gailos Kirdienės „Lietuviai ir muzika Sibire“ iki straipsnių rinktinės anglų kalba „Music That Changed Time“, skirtos Broniui Kutavičiui ir Baltijos kraštų kūrybos proveržiui po 1970 m.), o kartu atrasti anksčiau išleistus muzikos artefaktus, įsigyti suvenyrinių gaminių ar tiesiog kolekcionuoti nekasdienius susitikimus.
Daugiasluoksnė ir įvairialypė kultūrinė programa – pagrindinis Vilniaus knygų mugės bruožas. Vilniaus knygų mugės organizatorių teigimu, šis įvykis bus nuotykingas, muzikalus ir klausiantis, nardinantis į detektyvinį pasaulį ir aktualių temų tyrimus. Į tyrimus, diskusijas ir pristatymus įsitrauks ir Lietuvos muzikos informacijos centras, kuris kvies į du kultūrinius renginius ilgojo penktadienio vakarą.
Vasario 20 d., penktadienį, 17 val., konferencijų nišoje 3.1 įvyks autorinės Algirdo Martinaičio kompaktinės plokštelės „Gyvosios gamtos knyga“ pristatymas. Šiame CD daugiausia fiksuotos XX a. 8-ojo ir 9-ojo deš. martinaitiško „gamtos ciklo“ keteros, o jo kamerinė kantata-koncertas „Cantus ad futurum“ tapo savotišku visos autoriaus kartos kompozitorių manifestu, išreiškiančiu jos „e“ nuostatas: egzistencines, estetines, etines, ekologines, emocines ir pan. Renginio metu bus laviruojama tarp gyvų autoriaus pasisakymų ir skvarbių jo pašnekovės, muzikologės Jūratės Katinaitės komentarų, tarp videomenininko Džiugo Katino filmo „Sapnų žemėlapis“ ištraukų bei Dalios Kutavičienės dokumentikos apie kompozitorių Algirdą Martinaitį fragmentų.
 |
Vasario 20 d., penktadienį, 19 val., konferencijų nišoje 3.2 numatytas antologinės garso įrašų ir tekstų serijos „Lietuvos muzikos kontekstai“ pristatymas, kurio metu probleminę diskusiją aktyvins muzikologės Rūta Stanevičiūtė ir Rūta Gaidamavičiūtė, smuikininkė Rusnė Mataitytė ir kompozitorius Mindaugas Urbaitis. „Lietuvos muzikos kontekstų“ seriją sudaro trys leidiniai: „Avangardo pamokos“, „Minimalizmo kraštovaizdžiai“ ir „Eksperimentinės trajektorijos“, kuriuose pateikiama konceptuali pastarųjų penkių lietuvių muzikos dešimtmečių peržvalga: nuo antrojo avangardo pradžios (XX a. 6 deš. pab.) iki šių dienų. Juose naujai brėžiamoms stilistinių krypčių tekstinėms trajektorijoms realų skambantį kontekstą suteikė embleminės aptariamų laikotarpių kompozicijos, kadaise kėlusios nuostabą publikai ir sėjusios naujoves vietinėje muzikos kūrybos terpėje, o šiandien nebegirdimos viešajame koncertiniame gyvenime ir nebeaptarinėjamos kritiniuose diskursuose.
Pirmajame serijos leidinyje „Avangardo pamokos“ pristatomi daugiausia XX a. 7 deš. vykę pirmieji avangardo technikų tyrinėjimai ir apropriacijos: nuo dodekafonijos ir serializmo iki sonorizmo ir aleatorikos. Antrajame leidinyje „Minimalizmo kraštovaizdžiai“ pristatoma daugiausia XX a. 9 deš. vykusių pirmųjų lietuviškojo minimalizmo manifestacijų ir metamorfozių retrospektyva, į kurią gręžiantis išryškėjo du šios krypties „garsovaizdžiai“: eufoniškas gamtinis, įkvepiantis „bio-“ ir „eko-“ nostalgiją bei šiurkštus industrinis, kartais provokuojantis „urban-“ ir „mechano-“ agresiją. Trečiasis leidinys „Eksperimentų trajektorijos“ skirtas ligšiol dar negausiai žvalgytoms Lietuvos muzikos istorijos sritims – akademinių kompozitorių elektroakustinės muzikos evoliucijai nuo XX a. 8 deš. pabaigos iki mūsų dienų ir su ja susijusiai kūrybai, kuri galėtų būti apibrėžiama „instrumentinio teatro“, „performanso meno“, „šoko meno“ ar panašiomis sąvokomis.
Vilniaus knygų mugėje svetingai bendrauti kvies „Literatų svetainė“, senomis paslaptimis vilios „Bukinistų pasažas“, bibliotekos erdvė, į aktualių temų tyrimus kvies kiek pasikeitęs Forumas, veiks teminė kūrybinė studija visai šeimai „Tu gali sukurti knygą“, Knygos kino salė, susitikimuose lauks autoriai, vyks naujausių knygų premjeros, skaitymai. 2015-ųjų mugės sensacija taps papildomos, netradicinės ir ilgiau už kitas parodos erdves veiksiančios lietuviškos muzikos leidybai skirtos „Muzikos salės“ premjera. Joje bus pristatomas lietuviškas džiazas, klasika, folk leidiniai, rengiami pop ir roko muzikos koncertai bei netikėti sunkiojo metalo pasirodymai.
Mugės darbo laikas:
vasario 19 d. – BIČIULIŲ DIENA – 10.00–19.00 val.
vasario 20 d. – ILGASIS PENKTADIENIS - 10.00–21.00 val.
vasario 21 d. – NEKASDIENIŲ PASIMATYMŲ DIENA – 10.00–21.00 val.
vasario 22 d. – ŠEIMOS DIENA – 10.00–17.00 val.
* Мuzikos salės darbo laikas penktadienį bei šeštadienį iki 22 val., bet bilietus prašome įsigyti kasose iki 21 val.
Daugiau informacijos apie mugę, bilietų įsigijimą ir bendrą renginių programą rasite čia.
LMIC inf.
