Vasario 13 d., penktadienį, 20 val., Vilniaus knygų mugėje (3 salėje, Forume) -
Šarūno Nako multimedijos instaliacijos „100 istorijų: Nacionalinis muzikos legendų muziejus“ pristatymas. Renginio metu bus rodomi instaliacijos fragmentai ir surengta diskusija „Fantazijos ir nuogirdos kaip istorijų kūrimo priemonė“, kurioje dalyvaus menotyrininkas Alfonsas Andriuškevičius, istorikas Alfredas Bumblauskas, rašytojas Herkus Kunčius ir projekto autorius Šarūnas Nakas.
„100 istorijų: Nacionalinis muzikos legendų muziejus“ – naujausia Muzikos informacijos ir leidybos centro produkcija. Tai bandymas išryškinti įdomiausius lietuvių nacionalinės muzikos istorijos momentus, sujungiant juos į kryptingą vaizdinį ir informacinį srautą. Naudojama gausi dokumentinė medžiaga, nuotraukos, fragmentai iš kino ir garso archyvų, apimantys bemaž visą nacionalinės muzikos šimtmetį. Vaizdai pateikiami keliolikoje ekranų, išdėstytų erdvėje tarsi eksponatai muziejuje. Lankytojai gali stebėti autentiškas kronikas, žiūrėti trumpus specialiai nufilmuotus siužetus, klausytis muzikos, skaityti tekstus.
„Šis virtualus muziejus yra savotiškas lietuvių muzikos istorijos gidas, sukurtas gretinant tolimus, kartais net prieštaringus dalykus, – sako autorius. – Kita vertus, tai yra ir savotiška Lietuvos muzikos istorijos „mitokūra“, „trūkstamų epizodų“ atkūrimas.“
Viena svarbiausių virtualaus muziejaus dalių – keliolikos lietuvių kompozitorių galerija, sukurta vaidybinių vaizdo klipų priemonėmis. Juose inscenizuotos situacijos, kurios praeityje nebuvo tiksliai dokumentuotos ir žinomos tik iš pasakojimų, prielaidų ar tiesiog kažkieno fantazijų. Taip atgyja Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Juozas Gruodis, Danielius Dolskis, Juozas Pakalnis, Vytautas Bacevičius, Julius Juzeliūnas, kiti praeities ir dabarties kūrėjai.
„Kūrėjų gyvenimas dažnai visai nepanašus į aprašomą enciklopedijose, – teigia Nakas. – Netgi neaišku, kuri gyvenimo pusė – oficialioji ar iš legendų sunarpliotoji – yra įdomesnė. O ir kūryba nebūtinai yra tai, kas tų žmonių gyvenime reikšmingiausia. Todėl muziejuje rodomi ne tik garsūs kompozitoriai, bet ir tokie, kurie beveik nieko nesukūrė – dėl įvairiausių aplinkybių, neretai labai dramatiškų. Manyčiau, kad jų kelias nebuvo beprasmis, net atvirkščiai: „nesirealizavusių“ menininkų gyvenimo patirtis kartais gerokai gilesnė už vadinamųjų klasikų.“
Muziejuje-instaliacijoje panaudota Lietuvos valstybinio literatūros ir meno archyvo, Lietuvos vaizdo ir garso archyvo, Juozo Gruodžio memorialinio muziejaus, Lietuvos radijo, Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centro, asmeninių archyvų ir kolekcijų medžiaga.
Instaliacijos kūrimą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas, M. ir K. Petrauskų muziejus Kaune, Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Pasaulio šiuolaikinės muzikos draugijos Lietuvos skyrius.
MILC inf.
