Svinguojančio orkestro manierą tarpukario Lietuvos mažojoje scenoje labiausiai atitiko smuikininko Danieliaus Pomeranco (1904-1981) „džiazbandas“, paprastai grodavęs menininkų buveinėje – „Konrado“ kavinėje Kaune. Pomerancas mokėsi Kauno Juozo Naujalio muzikos mokykloje Izaoko Vildmano-Zaidmano klasėje, studijavo Berlyno konservatorijoje profesoriaus Willy Hesso klasėje. Vienoje lankė žymaus smuikininko virtuozo Bronisławo Hubermano meistriškumo pamokas. Berlyne vakarais grojo kavinėse ir viename populiariausių to meto Europoje Mareko Weberio orkestre. Apie 1933 m. grįžęs į Kauną Pomerancas subūrė multiinstrumentininkų ansamblį, kuris grojo „Konrado“ ir „Monikos“ kavinėse, netrukus meistriškumu ėmė varžytis su garsiuoju „Hofmeklerbandu“. Kavinėse Pomerancas mėgo smuikuoti solo, griežė bemaž visą populiariąją smuiko klasiką, stebino klausytojus virtuoziškais pasažais bei improvizacijomis, meistriškai interpretuodavo ispaniškas ir čigoniškas melodijas. 1936 m. Londono muzikos įrašų kompanijoje „Columbia“ Pomeranco vadovaujamas orkestras su įrašų studijos orkestro muzikantais ir solistu Antanu Dvarionu įrašė 11 plokštelių – madingų tango, valsų, fokstrotų rinkinį.
Rūta Skudienė
