Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) yra svarbiausia figūra lietuvių nacionalinės kultūros istorijoje, įkūnyjusi atgimstančios tautos aspiracijas ir susiejusi jas su aktualiausiomis amžių sandūros Europos meno tendencijomis. Čiurlionis kaip kompozitorius baigė dvi aukštąsias muzikos mokyklas Varšuvoje ir Leipcige, o vėliau ryžosi tapti profesionaliu dailininku, vis mažiau laiko skirdamas muzikai ir galop visai nustodamas komponuoti. Jis išgarsėjo pirmiausia kaip itin originalus tapytojas, vizionieriškiems paveikslams suteikęs muzikinius pavadinimus (Preliudas, Fuga, Sonata), ir tik vėliau kaip pirmasis modernus lietuvių kompozitorius, gana ekspresyviuose vėlyvojo romantizmo stiliaus fortepijoninių miniatiūrų cikluose (1905-1909) naudojęs tautinius motyvus ir kai kuriuos konstruktyvistinius principus. „Nepaprastas muzikos ir tapybos kompozitorius," – atkreipdamas dėmesį į neįprastą Čiurlionio muzikos ir paveikslų jungtį, rašė Olivier Messiaenas. Čiurlionis sukūrė pirmuosius ir populiariausius lietuvių simfoninius veikalus – poemas "Miške" (1902) ir "Jūra" (1907), tačiau būdamas gyvas jų neišgirdo. Jis skelbė lietuviškojo meno ideologija tapusius pareiškimus, pabrėždamas archaiško folkloro reikšmę moderniai kūrybai: „Mūsų credo – tai mūsų seniausios dainos ir mūsų ateities muzika." Čiurlionio dailės, muzikos ir literatūrinis palikimas ligšiol yra nuolatinių sekimų ir inspiracijų šaltinis Lietuvos kūrėjams.
Šarūnas Nakas
Interneto svetainė:www.ciurlionis.eu
