Kompozitorius Faustas Latėnas priklauso itin ryškiai 50-mečių lietuvių kompozitorių kartai, kažkada įvardytai kaip "naujieji romantikai". Visi jie žvelgė į supantį pasaulį su tam tikru nepasitikėjimu ir pesimizmu, visi augo ir brendo mažuose draugų būreliuose, kuriuos siejo bendra pasaulėjauta, dėmesys mažiems, bet svarbiems gyvenimo dalykams. Šalia bendraamžių Algirdo Martinaičio ar Vidmanto Bartulio, Faustas Latėnas buvo tikras enfant terrible, iš teatro terpės į akademinę muziką perkėlęs hipertrofuotą banalybę, ironiją ir muzikinį chuliganizmą: "Teatras man visuomet atrodė kaip gaivinantis skersvėjis mano akademinėje kūryboje. Tarsi salelė, kurioje leistina realizuoti radikaliausias, banaliausias ir šmaikščiausias mintis, nes į teatro muziką visuomet būdavo žvelgiama atlaidžiau".
Daiva Parulskienė
