Bronius Kutavičius jau seniai pripažintas viena pačių svarbiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos figūrų, kompozitorius yra laikomas lietuviškojo minimalizmo pradininku. Dėl daugiasluoksnio repetityviškumo ir muzikinės medžiagos redukcijos iki gan elementarių archetipinių modelių Kutavičiaus kūryba gali kiek panėšėti į amerikietišką arba ankstyvąjį europietišką minimalizmą, tačiau skamba ji visiškai kitaip. Kutavičiaus minimalizmas - jo paties išradimas, jo gilios šaknys glūdi archajiškose lietuvių liaudies muzikos formose. Kutavičius prisipažįsta atradęs savąją kūrybinę viziją ir sukūręs pirmuosius tikrai reikšmingus kūrinius gana vėlai - artėdamas prie keturiasdešimties. Tarp jų - "Panteistinė oratorija" (1970), dabar dažnai laikoma tikrai modernios lietuviškos muzikos atspirties tašku, ir ypač "Paskutinės pagonių apeigos" (1978), laikomos svarbiausiu ir įtakingiausių lietuvių šiuolaikinės muzikos opusu.
