Justės Janulytės muzikinio mąstymo būdas – ilgos, lėtos ekspozicijos, laipsniškas faktūros sodrinimas; pamėgtos kanono technikos dėka didžiuliai garsų sluoksniai kuria mirgėjimo įspūdį, spalvų, šviesų, blyksnių ir raibuliavimų įvaizdžius. Muzika tarytum išnyra iš neįžvelgiamų tolių, vos pastebimai artėja klausytojo link, pagaliau persmelkia jį kiaurai, pereina visas ląsteles, išjudina atomus, paskui pamažu nutolsta, kol visai išnyksta horizonte. Kartais atrodo, kad Justės kūriniai išvis neturi pradžios ir pabaigos, kad ten už horizonto muzika keliauja toliau, persmelkia jau kažką kitą. Justės muzika asocijuojasi ne su garsiniais įvaizdžiais, o su erdvėje judančia materija, kuri turi savo temperatūrą, šviesą, tankį. Toks muzikos medžiagiškumas itin paveikus klausytojui: net pirmąsyk girdėdamas kūrinį gali susivokti, kurioje jo padaloje esi, kur link slenka garsų masė. Šis kvazifizinis kontaktas yra esminis Justės Janulytės muzikos recepcijos bruožas.
Jūratė Katinaitė
Interneto svetainė:www.janulyte.info
