Nuo pat savo kūrybinės karjeros pradžios kompozitorius ir atlikėjas, įžvalgus kritikas ir radijo laidų kūrėjas Šarūnas Nakas aktyviai įsiliejo į Lietuvos kultūrinį gyvenimą, įvairiomis formomis radikaliai peržvelgdamas tai, kas atrodė nusistovėję ir priimtina. 9-ojo dešimtmečio viduryje Nakas sukūrė keletą itin ryškių kompozicijų ("Merz-machine", "Vox-machine", "Ričerkarai"), į Lietuvos muzikinę terpę pasėdamas dada, merz meną ir futurizmą. Dešimtmečiu vėliau Šarūną Naką ėmė dominti idėjos, susietos su įvairių neakademinės muzikos pasaulių inspiracijomis (džiazo, improvizacinės, įvairių pasaulio tautų tradicinės muzikos) ar kasdienės aplinkos garsiniais įspūdžiais (radijas, MTV, gatvės triukšmas, vandens ar vėjo ošimas, paukščių čiulbėjimas ir pan.), visų pirma atskleistais kūriniuose "Chronon", "Kaukis ir spruk", "Prie dangaus vartų". Kita pastaruoju metu kompozitoriui svarbi idėja - kone architektūrinis kūrinių projektavimas dėliojant įvairius ritminių darinių blokus ir siejant juos į atskirus vientisus sluoksnius, nesujungtus tarpusavy jokia rišamąja medžiaga - kaip senovės civilizacijų piramidėse, mauzoliejuose ar zikuratuose ("Ziqquratu", "Aporija", "Nuoga", "Karūna"). Šarūnas Nakas: "Galbūt mano kūrinius tam tikru požiūriu galima lyginti su makrosistemomis, kaip ežerai, vandenynai, upės, ūkai, spiečiai, arba tiesiog milžiniški Šiaurės peizažai: čia nėra prasmės šnekėti apie pavienį garsą, motyvą ar epizodą, o bet kokie kitimai yra lėti ir vos pastebimi".
Veronika Janatjeva
