Alberto Navicko kūrybos pagrindas – idėjinė struktūra, kuri yra ne formali, o subjektyvi, „gyva“, tikslingai funkcionuojanti ir auganti tarsi „protingas organizmas“. Kompozitoriaus muzikos kalba, skambėjimas ir estetika primena prancūziškos kultūros formas (nuo impresionizmo iki prancūzų muzikos smarkiai paveiktų autorių, kaip kad Kaija Saariaho). Jo giedros melancholijos muzika yra plastiška, pastelinė, niuansuota, perregimų faktūrų ir subtilios dinamikos, specifinio akustinio kolorito; tai vieno būvio muzika (ar tai būtų kamerinė miniatiūra ar opera), sklindanti tarsi aromatas ir lengvai svaiginanti.
Asta Pakarklytė
Interneto svetainė:http://www.albertasnavickas.lt/
