33 metų violončelininkas Mindaugas Bačkus, ėmęsis ambicingo sumanymo parengti solinę muzikos violončelei ir elektronikai programą, yra ryškus neakademiškos mąstysenos menininkas, nebijantis keistų spalvų ir subtilių muzikinių galvosūkių. Šį projektą Mindaugas Bačkus pirmą kartą pristatė elektroninės ir elektroakustinės muzikos festivalyje "Jauna muzika", vėliau, 2006-aisiais, išleista šio projekto kompaktinė plokštelė "El Cello", pristatanti įvairialypį lietuviškos muzikos violončelei ir elektronikai garsinį peizažą, kurį paįvairina populiaraus australų kompozitoriaus Carlo Vine'o opusas "Inner World". Keturi iš šešių įrašytų kūrinių buvo sukurti Bačkaus prašymu ir jam dedikuoti.
|
nuotrauka: Michail Raškovskij
|
Gavęs puikų akademinį išsilavinimą - Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė bakalauro ir magistro studijas (1998 m., pas prof. Rimantą Armoną), "Royal Northern College of Music" Mančesteryje tęsė studijas pas prof. Ralphą Kirschbaumą ir vieną iš trijų garsiųjų Mstislavo Rostropovičiaus studenčių prof. Karine Georgian (2001 m., antrasis magistro diplomas) - Bačkus nesitenkino užtikrinta orkestro grupės koncertmeisterio duona (1998-2005 m. dirbo Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre). Atlikėjas nuolat koncertuodavo kaip solistas ar kamerinių ansamblių narys, nuo 2002 m. griežia styginių kvartete "Chordos", kuris skiria daug dėmesio šiuolaikinei muzikai.
Stilistinė projekto įvairovė itin didelė. Vienoje pusėje - tonalus Carlo Vine'o kūrinys "Inner World" (1994) ir roko ekspresija alsuojanti Mindaugo Bačkaus interpretacija, kitoje - vieno iš lietuvių eksperimentinės elektroninės muzikos lyderių
Vytauto V. Jurgučio kompozicija "Terra tecta" (2004), kurioje rafinuota elektroninių garsų terpė ir ją papildantis puantilistinis violončelės audinys turėtų pirmiausia sudominti avangardo (arba "neogardo") gerbėjus. Yra ir trečias stilistinis polius - teatralizuoti, performansų ir hepeningų pobūdžio kūriniai, be to, dar deklaruojantys ir tam tikrą visuomeninę poziciją:
Gintaro Sodeikos "Al-Samoud" (2003) ir
Algirdo Martinaičio "Teisingojo žodžio malda" (2004).
Militaristinį ir kiek mistišką Irako karo peizažą piešiančioje elektroninėje "Al-Samoud" (Irako naudotų skystojo kuro raketų pavadinimas) terpėje violončelė susilieja su termenvokso išgaunamais garsais ir perkusijos šlamesiais. O kūrinio finale Mindaugas Bačkus kartu su perkusininku Arkadijumi Gotesmanu skaito Šventąjį Raštą, iš įrašo skambant Korano rečitacijai. Taip perteikiama kūrinio mintis: "Pasaulis vis mažėja, o mūsų atsakomybė auga..."
Algirdo Martinaičio "Teisingojo žodžio malda" suaugusi su Lietuvos visuomenine ir kultūrine tikrove. Kūrinys parašytas pagal charizmatinio poeto Sigito Gedos "Teisingojo žodžio maldą", autoriaus perskaitytą Poezijos pavasaryje Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje 1991-aisiais, praėjus vos keliems mėnesiams po Sausio 13-osios tragedijos. Pasak kompozitoriaus, "egzorcistinis" poeto balsas nulemia muzikinį audinį, prisiderinantį prie literatūrinio teksto silabikos. Poeto "malda" ironiškai reflektuoja poetų kaip tautos šauklių įvaizdį ir palengva priartėja prie martinaitiškos ir orveliškos "naujojo gyvulizmo" estetikos, pro kurią vis dėlto prasišviečia Bacho sonatų violončelei atgarsiai.
Lietuvišką žanro, kaip ir lietuviškojo neoromantizmo, klasiką, galima sakyti, reprezentuoja kitas Algirdo Martinaičio opusas - 1981 m. sukurti "Rojaus paukščiai" violončelei ir fonogramai. Dar viena tonalumo sala - nūdienos lietuvių "Čaikovskio" Giedriaus Puskunigio kompozicija "Strindbergo sapnas".
© Beata Baublinskienė
Lietuvos muzikos link Nr. 12
MINDAUGAS BAČKUS / EL CELLO
Carl Vine. Inner World violončelei ir fonogramai. Trukmė: 13'
Gintaras Sodeika. Al-Samoud violončelei, mušamiesiems ir fonogramai. Trukmė: 24'
Algirdas Martinaitis. Rojaus paukščiai violončelei ir fonogramai. Trukmė: 8'
Algirdas Martinaitis. Teisingojo žodžio malda violončelei ir fonogramai. Trukmė: 12'
Vytautas V. Jurgutis. Terra tecta violončelei ir fonogramai. Trukmė: 11'
Giedrius Puskunigis. Strindbergo sapnas violončelei ir fonogramai. Trukmė: 5'
