Remigijus Merkelys (g. 1964) du kartus baigė Lietuvos muzikos akademiją: choro dirigavimą (1987) ir kompoziciją (1991, pas prof. Julių Juzeliūną). 1992 metų vasarą dalyvavo amerikiečių kompozitoriaus George Crumb kompozicijos kursuose Salzburgo muzikos akademijoje "Mozarteum". 1989 metais įkūrė kamerinį chorą "Jauna muzika" ir dirbo jo meno vadovu iki 1992 metų. Tuo laikotarpiu choras pelnė laureatų vardus tarptautiniuose chorų konkursuose Šveicarijoje, Airijoje, Austrijoje, Japonijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje. 1991 metais už kūrinį "Liber..." apdovanotas "Tylos" premija, kuri buvo skiriama geriausiam jaunųjų lietuvių kompozitorių metų kūriniui. 1991 metais tapo tarptautinio kompozicijos konkurso "Barlow Endowment for Music Composition" (JAV) laureatu ir pelnė užsakymą sukurti naują kūrinį ("Missa L'homme armé"). 1992 metais inicijavo ir pradėjo organizuoti naujosios muzikos festivalį "Jauna muzika". 1993-1998 metais dirbo Lietuvos radijo muzikos programų redakcijos vadovu. 1998 metais įkūrus Lietuvos radijo trečiąją - klasikinės muzikos - programą, buvo paskirtas jos vadovu ir juo dirbo iki šio kanalo uždarymo - 2001 m. lapkričio mėnesio. 1998 metais paskirtas Lietuvos kompozitorių sąjungos tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio "Gaida" direktoriumi. 2000 metais jo kūrinys "MiKonst" laimėjo 1-ąją vietą M. K. Čiurlionio 125-mečiui skirtame naujų kūrinių konkurse, kurį organizavo Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Amerikos lietuvių meno draugija. 2002 metais laimėjo prizą už geriausią orkestrinį kūrinį ("Septintas dangus" dviems fortepijonams ir orkestrui) Lietuvos kompozitorių sąjungos surengtame geriausių metų kūrinių konkurse. 2003-2009 metais dirbo Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininku. Remigijaus Merkelio kūriniai skambėjo pagrindiniuose Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivaliuose, taip pat daugelyje Europos šalių, Japonijoje, JAV ir yra išleisti 5-iose kompaktinėse plokštelėse.
Kūrybinio kelio pradžioje Remigijus Merkelys daug dėmesio skyrė choro kompozicijoms, siekdamas balsui - šiuolaikinės muzikos požiūriu "menkiausiai ištobulintam instrumentui" (R. M.) - atverti naujas galimybes bei perspektyvas. Balso instrumentalizacija jo kūryboje pasireiškė ne tik unifikuota minimalistine traktuote, bet ir naujų garso artikuliavimo būdų paieškomis ("Iter Balticum", "Libera me", "Missa L'homme armé"). Atskirai galima paminėti improvizacinę-teatrinę Remigijaus Merkelio kompozicinę manierą, tam tikrą ekstramuzikinės idėjos krūvį, būdingą jo antiakademiškiems opusams-akcijoms ("Ar liksime dainų kraštas?", "No Smoking"). Utriruojant kai kurias koncertiškumo apraiškas, instrumentinio teatro maniera sukurta ir kompozicija styginių orkestrui "Cappella".
Remigijaus Merkelio kūrybai būdinga konstruktyvi mąstysena, besiremianti numerus sonorus (skambančio skaičiaus) estetika. Racionaliai suformuotos struktūros neretai tampa pradiniu kūrinio impulsu, garsinės materijos modeliavimo pradžia. "Man svarbu atrasti tobulą garso ir tylos santykį ne tik kūrinyje, jį plėtojant, bet ir pačiame garse, jo aktyvume ir pasyvume" (R. M.).
