Onutė Narbutaitė (g. 1956) - viena žymiausių lietuvių kompozitorių. 1997 metais už oratoriją "Centones meae urbi" - lenkų muzikologo Andrzejaus Chłopeckio žodžiais, "istoriosofinę kompoziciją apie Vilnių ir to miesto dvasingumą - kompozitorė pelnė Lietuvos nacionalinę premiją. Simfonijų ciklas "Tres Dei Matris Symphoniae" bei simfoninė kompozicija "La barca" buvo pripažinti geriausiais simfoniniais kūriniais Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuotuose geriausių 2004 ir 2005 metų kūrinių konkursuose. Geriausiu 2008 metų kūriniu vokalinės-chorinės muzikos kategorijoje šiame konkurse išrinktas "Lapides, flores, nomina et sidera" (ISCM Pasaulio muzikos dienoms Vilniuje užsakytas Vėlinių projektas, septynių Vilniaus chorų atliktas Vilniaus bažnyčiose ir Bernardinų kapinėse). 2004 metais "Melodija" simfoniniam orkestrui (Simfonijos Nr. 2 antroji dalis) išrinkta pirmuoju kūriniu rekomenduojamų kūrinių devintuke 51-ojoje Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje Paryžiuje (International Rostrum of Composers), kurią organizuoja Tarptautinė muzikos taryba prie UNESCO bei visų penkių kontinentų radijo transliuotojai). 2010 m. Lisabonoje vykusioje 57-ojoje Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje į geriausių kūrinių dešimtuką pateko simfoninė kompozicija "krantas upė simfonija". Onutė Narbutaitė taip pat yra pelniusi Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premiją (2005), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo apdovanojimą (2008), kitų premijų.
Onutės Narbutaitės kūriniai, tarp kurių - ir didelė dalis specialiai užsakytų opusų, skambėjo festivaliuose "Gaida", "Vilniaus festivalis" (1999, 2001, 2008), "Varšuvos ruduo" (1994, 1997, 2007, 2013), "Musica viva" (Miunchenas, 2005), "MaerzMusik" (Berlynas, 2003), "Klangspuren" (Austrija, 2004), ISCM Pasaulio muzikos dienose (Bernas, 2004, Vilnius, 2008), "Icebreaker II: Baltic Voices" (Sietlas, 2004), "Pan Music Festival" (Seulas, 2004, 2005), "Est-Ovest" (Turinas, 2006), „22 Festival de Música“ (Alikantė, 2006) "Ars musica" (Belgija, 2009), "Frau musica nova" (Kelnas, 1998), "Artgenda" (Kopenhaga, 1996), "De Suite Muziekweek" (Amsterdamas, 1995), "Schleswig-Holstein Musik Festival" (1992), "Helsinki Festival" (1992), "Music Harvest" (Odenzė, 1992), Czesławo Miłoszo 100-mečiui skirtame festivalyje Krokuvoje (2011) ir daugelyje kitų festivalių bei koncertų Europoje, JAV, Kanadoje. Rengti autoriniai koncertai Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Londone (2013), taip pat kai kuriuose festivaliuose - "Aboa musica" (Turku, 2003), "Kaustinen XX Chamber Music Week" (1998), "Europäisches Musikfest Münsterland" (1999), tarptautinėje menų vasaros mokykloje "Synaxis Baltica" (Giorlicas, 2006), 10-ojoje lenkų ir lietuvių muzikologų konferencijoje (Krokuva, 2006).
Onutės Narbutaitės kūriniai įrašyti daugiau nei 30-tyje kompaktinių plokštelių, išleistų Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų - 7 autoriniai CD.
2006 m. išleista kompozitorės kūrybai skirta Audronės Žiūraitytės monografija "Skiautinys mano miestui" (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2006).
Kompozicijos pradmenis Onutė Narbutaitė gavo iš kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus, o 1979 metais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę. 1979-1982 metais dėstė muzikos teorijos ir istorijos disciplinas Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, nuo 1982 m. atsidėjo tik kūrybai ir gyvena Vilniuje.
Dar 9 dešimtmetyje Onutė Narbutaitė pelnė subtilios kamerinės muzikos kompozitorės reputaciją. Nepriklausomybės metais kompozitorės muzika patyrė ženklias transformacijas. Pirmiausia - Narbutaitė atsidėjo stambių formų simfoninei ir simfoninei-vokalinei kūrybai (oratorija "Centones meae urbi", 1997; Simfonija Nr.2, 2001; "Tres Dei Matris Symphoniae", 2003; "La barca", 2005; "krantas upė simfonija", 2007). Išlaikydama neabejotiną kūrybinę nepriklausomybę, Narbutaitė plėtoja labai išraiškingą muzikos kalbą, kuriai būdingas intelektualumas ir struktūrinis mąstymas, išraiškinga instrumentuotė ir įsimenantis melodingumas, prisotinta garsinė vertikalė ir intensyvi muzikos tėkmė. Subtili garsinė vaizduotė jos muzikoje dera su gausiomis kultūrinėmis reminiscencijomis. Pasak vokiečių kritiko Albrechto Thiemanno, "jos kūryba, rodos, gimsta apgaubta intymaus kamerinės muzikos išraiškos formų skaidrumo, tačiau ji turi ir milžiniškų orkestro bei choro sudėčių perspektyvą. Įtraukiantis poveikis, kylantis iš Onutės Narbutaitės kūrinių, susijęs su retai pasitaikančiu, paradoksaliu vidiniu balansu: jie skamba paprastai ir kartu sudėtingai, asmeniškai ir universaliai, meditatyviai ir analitiškai".
