Benjaminas Gorbulskis (1925-1986) gimė Kaune, muzikos pradėjo mokytis nuo šešerių. Karo metais nuo vokiškojo nacizmo teko trauktis į Rytus. Po karo 1949-1953 m. mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje dėst. Povilo Tamuliūno teorijos-kompozicijos klasėje. Baigęs mokyklą su pagyrimu, 1953-1958 m. studijavo kompoziciją Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) profesoriaus Eduardo Balsio klasėje. Diplominis darbas – opera pagal Petro Cvirkos romaną „Frankas Krukas“ buvo pirmas atvejis Lietuvoje, kai studento diplomas – pabaigta opera.
Subūrė Lietuvos radijo estradinį orkestrą ir buvo pirmasis jo vadovas, vėliau visą savo gyvenimą paaukojo tik kūrybai ir koncertinei veiklai.
Nuo 1959 m. Gorbulskis – Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, apie 20 metų vadovavo Estradinės muzikos sekcijai, nuo 1965 m. Lietuvos teatro draugijos ir Kinematografininkų sąjungos narys.
Dar studijų metais sukūrė apie 40 įvairių estradinių kūrinių: šokių, dainų, parafrazių, siuitų, uvertiūrų ir pjesių. Gerai žinodamas pučiamųjų instrumentų specifiką ir jų technines galimybes, parašė nuo vieno iki kelių koncertų fleitai, klarnetui, birbynei, kornetui, trimitui, obojui, fagotui, trombonui, tūbai, saksofonui su simfoniniu ir kitos sudėties orkestrais. Sukūrė koncertų ir styginiams instrumentams: smuikui, violončelei, altui, kontrabosui. Koncertai pagrįsti lietuvių liaudies dainų intonacijomis, populiariosios muzikos ritmais, savitais harmoniniais sąskambiais ir simfodžiazo elementais.
Gorbulskis parašė operą, baletą vaikams, miuziklą, 6 operetes, kūrinių pučiamųjų orkestrui, lietuvių liaudies instrumentams ir jų ansambliams, kaimo kapelai, estradiniams bei simfoniniams orkestrams, įvairių kamerinės muzikos kompozicijų, muzikos teatrui, kinui, radijui, cirko vaidinimams. Kompozitorius paliko apie 890 įvairių kūrinių, vien estradinių dainų per 600, instrumentinių koncertų – 18.
Pažymėtina tai, kad visi jo kūriniai – paties autoriaus organizacinių sugebėjimų dėka – viešai atlikti. Su solistais (pats dainuodavo bei grodavo) ir įvairiais estradiniais ansambliais surengė šimtus koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, buvusioje Sovietų Sąjungoje ir užsienyje.
Gorbulskis mirė 1986 m. Vilniuje.
Turbūt labiausiai kompozitorių išgarsino jo melodingos ir įtaigios estradinės dainos, daugelis jų išspausdinta įvairiuose rinkiniuose. Daug jo kūrinių įrašų sukaupta Lietuvos radijo fonduose, išleista daugiau nei 40 autorinių garso įrašų (įskaitant LP, EP, CD). Kompozitorius rašė ir eilėraščius, bet pagal savo tekstus dainų nekūrė.
1975 m. Gorbulskiui suteiktas nusipelniusio meno veikėjo, 1985 m. liaudies artisto garbės vardai.
Legendomis apipintas ne tik jo kūrybos produktyvumas, bet ir begalinis darbštumas bei įgimtas humoro jausmas, stipri vidinė laisvė, nežabota fantazija ir optimizmas.
