Kompozitorius Rimvydas Žigaitis (1933-2010) baigė Maskvos P. Čaikovskio valstybinę konservatoriją (1957 m.). 1957-1961 m. dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje ir Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje, kurioje taip pat buvo Muzikos teorijos skyriaus vedėjas. 1961-1963 m. - Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos katedros vyr. dėstytojas, 1962-1963 m. - Muzikos teorijos katedros vedėjas. Nuo 1969 iki 2001 m. - Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabartinės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) teorinių disciplinų vyr. dėstytojas, nuo 1979 m. - docentas, 1986-1988 m. - profesorius ir Kompozicijos katedros vedėjas, nuo 1988 m. - Muzikos teorijos katedros profesorius.
1963-1986 m. Rimvydas Žigaitis buvo Lietuvos valstybinės filharmonijos meno vadovas (1975-1978 m. - ir direktorius). Jis buvo daugelio tradicinių renginių Lietuvoje pradininkas ir organizatorius, jo iniciatyva pradėti rengti kasmetiniai fortepijoninės muzikos vasaros koncertų ciklai Druskininkuose, M. K. Čiurlionio namelyje, naujametiniai koncertai Vilniuje, vėliau - kituose Lietuvos miestuose, koncertai muziejuose, paveikslų galerijose, Vilniaus kamerinės muzikos festivaliai, tarptautiniai Vilniaus vargonų muzikos festivaliai bei Lietuvos jaunųjų atlikėjų festivaliai, stambūs vasaros koncertų sezonai - festivaliai Palangoje, „Muzikos pavasariai“ Klaipėdoje, Senosios muzikos festivaliai Šiauliuose ir kt. Nuo 1975 iki 1986 m. buvo rengiamos Muzikos dienos, Muzikos šventės moksleiviams, dalyvaujant žymiausiems Lietuvos muzikiniams kolektyvams ir atlikėjams 20-tyje Lietuvos rajonų.
Nuo 1995 m. iki mirties Rimvydas Žigaitis vadovavo Lietuvos muzikų sąjungai - buvo jos prezidentas.
Rimvydas Žigaitis - daugiau kaip 200 įvairių žanrų kūrinių autorius. Tai - kantatos, oratorija, kūriniai simfoniniam, kameriniam, pučiamųjų, liaudies instrumentų ir estradiniam orkestrams, vokaliniai ciklai, kūriniai vargonams, fortepijonui, kitiems instrumentams, originalios solinės ir chorinės dainos bei liaudies dainų harmonizacijos, dainos vaikams. Kompozitoriaus kūriniai melodingi, juntamos sąsajos su lietuvių liaudies muzikos intonacijomis. Įdomiomis akordų slinktimis, skaidrių ir sodrių sąskambių gretinimu, kontrastais pasižyminti harmonija, spalvinga, išraiškinga instrumentuotė.
