Vaclovas Augustinas (g. 1959) 1981 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos prof. Hermano Perelšteino choro dirigavimo klasę, 1992 m. - prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę 1995 m. - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno aspirantūrą Kompozicijos katedroje. Grojo ir dainavo roko grupėse "Saulės laikrodis" ir "Antis", po pastarosios grupės atsikūrimo 2007 m. toliau dalyvauja jos veikloje kaip klavišininkas ir muzikos autorius. 1980-1992 m. dirbo "Ąžuoliuko" muzikos mokykloje, nuo 1992 m. - Vilniaus savivaldybės kamerinio choro "Jauna muzika" vyr. dirigentas ir meno vadovas. 1993 m. kaip kviestinis dirigentas dalyvavo Chorvedžių suvažiavime Växjö, Švedijoje. 1996 m. - chorinio dirigavimo meistriškumo kursų vadovas tarptautiniame festivalyje "XVI Jardanos Coralistas Aragonesas" Borja, Ispanijoje. 1999 m. skaitė paskaitas ir vadovavo seminarui pasauliniame Tarptautinės choro muzikos federacijos simpoziume Roterdame, Olandijoje. Nuo 2014 m. Vaclovas Augustinas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros vedėjas.
Vaclovo Augustino muzika nuolat atliekama Lietuvoje ir užsienyje įvairiuose festivaliuose ir koncertuose bei chorų konkursuose - pavyzdžiui, "Hymne à Saint Martin" dvigubam mišriam chorui a cappella pelnė III vietą tarptautiniame chorinių kūrinių konkurse "Florilege vocal de Tours" Prancūzijoje 1996 m., o "Treputė martela" mišriam chorui su instrumentiniu pritarimu 1997 m. atlikta Amerikos choro dirigentų asociacijos suvažiavime San Diego, Kalifornijoje. 2004 m. Vaclovas Augustinas pelnė prizą už geriausią chorinį kūrinį ("Lux aeterna") Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamame geriausių metų kūrinių konkurse, 2006 m. - "Mūzų malūno" prizą už koncertinę veiklą, 2010 m. - pirmąją premiją (už kompoziciją "Tykus tykus") chorinių kūrinių konkurse, organizuojamame Lietuvos liaudies kultūros centro ir Lietuvos kompozitorių sąjungos. Vaclovas Augustinas yra 2010 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Reikšmingiausia ir gausiausia Vaclovo Augustino kūrybos dalis - chorinė muzika. Čia kompozitorius nedaug tenutolsta nuo mažoro-minoro harmoninės sistemos; dominuoja tercinės sandaros sąskambiai, kartais išryškėja modaliniai harmonijos organizavimo principai. Kūrinių ritmika ir melodika glaudžiai susijusi su literatūrinio teksto fonetinėmis bei semantinėmis ypatybėmis, o pagrindinis kūrinių formos dinamizavimo faktorius - akustinis giminingumas.
