Mykolas Natalevičius (g. 1985) – jaunosios kartos lietuvių kompozitorius, dirbantis įvairiose muzikos srityse, nuo akustinės instrumentinės muzikos iki eksperimentinės elektronikos. Kompozitorius aktyviai koncertuoja kaip atlikėjas – pianistas, dainininkas, dirigentas. Muzika buvo ne pirmoji jo saviraiškos sritis – savo kūrybinį kelią jis pradėjo kaip dailininkas, sėkmingai dalyvaudamas konkursuose ir parodose; 1998 m. gavo Vilniaus mero padėką „Už meninę veiklą“. Muzikos pradėjo mokytis būdamas šešiolikos; studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kompoziciją (prof. Vytauto Barkausko ir Ričardo Kabelio klasėse). Taip pat lankė dainavimo (dėstytojai Deividas Staponkus ir Algirdas Janutas) bei simfoninio dirigavimo (dėst. Gintaras Rinkevičius) paskaitas. 2010 m. studijavo Danijos elektroninės muzikos institute (dėst. Henrik Munch) bei Danijos Karališkoje akademijoje Aarhuse dainavimą (dėst. Ingrid Haking Raby). 2011 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos Geriausių metų kūrinių konkurse pelnė debiuto premiją už kūrinį „Kampana“ simfoniniam orkestrui . 2012 m. kompozitorius apdovanotas LR Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija.
Kompozitorius domisi menų sintezės idėjomis, yra meninio susivienijimo „Operomanija“ dalyvis. 2008 m. kompozitorius kartu su kolegomis iš „Naujosios operos akcijos“ kūrybinės grupės buvo apdovanotas už geriausią sceninį kūrinį Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamuose Metų kūrinių rinkimuose. Taip pat kompozitorius rašo muziką dramos teatrui (2008 m. IX tarptautiniame universitetų teatrų forume „Traces of Generation“ jis gavo apdovanojimą už muziką spektakliui „Sugrįžimas“) bei videofilmams (videomenininko Rimo Sakalausko ir Mykolo Natalevičiaus bendras darbas „Sinchronizacija“, sukurtas 2009 metais, laimėjo septynis tarptautinius apdovanojimus bei buvo parodytas keturiasdešimtyje festivalių ir parodų įvairiose šalyse).
Mykolo Natalevičiaus kūrybą galima padalinti į dvi dalis: „naujojo dvasingumo“ muziką ir eksperimentinę elektroniką, kuri dažnai derinama su įvairiomis žmogaus balso išraiškomis. Pirmoji autoriaus kūrybinė tendencija kyla iš tiesioginio, fundamentalaus kompozitoriaus ryšio su religija ir yra išreiškiama a cappella choro kūriniuose lotyniškais tekstais, kurie egzistuoja arba tradicinėje tonalioje homofoninėje aplinkoje, arba renesansinėje Palestrinos tipo atmosferoje. Kitoks Mykolas Natalevičius atsiskleidžia kurdamas, pavyzdžiui, trumpametražes operas, kurioms būdingos ribinės garso patirtys (sinusoidinis signalas, triukšmas: elektroninis arba atlikėjų „minios“; žmogaus ausies juntamo dažnių diapazono paraštėse egzistuojantys garsai), radikaliai redukuota muzikos medžiaga ir į raiškų kalbėjimą transformuotas solistų vokalas.