Justinas Bašinskas (1923-2003), gimęs Suvalkijos kaime, Kazlų Rūdos valsčiuje, baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę (1955). Mokslo metais vadovavo parapijų chorams, baigęs studijas dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, o nuo 1969 metų užsiėmė vien muzikos komponavimu.
Daugiau kaip 350 įvairaus žanro kūrinių profesionalams ir mėgėjams, suaugusiems ir vaikams, simfoniniam orkestrui ir teatro scenai, akademiniams ansambliams ir kaimo kapeloms parašęs kompozitorius didelį dėmesį skyrė vokalinei muzikai. Jo kūrybiniai sumanymai pastarojoje srityje ne sykį buvo įvertinti Stasio Šimkaus respublikinio konkurso premijomis (1956, 1959, 1962), o 1986 metais kompozitorius apdovanotas Valstybine premija.
Justinas Bašinskas gyveno ir kūrė sudėtingais, tragiškais visuomenių, politinių lūžių, karo, okupacijų, nepriklausomybės praradimo bei atgavimo metais. Kompozicijos studijos pas prof. Julių Juzeliūną Bašinskui padėjo konstruoti individualų kūrybos modelį, nacionalinio romantizmo tradicijas jungiant su XX a. komponavimo technikų inovacijomis. Kompozitorius neužsidarė kanonų rėmuose, bet pirmosioms avangardo gretoms vis dėlto nepriklausė. Jis nuosekliai kūrė savąjį, modernaus romantiko kūrybos stilių.
Pirmųjų Justino Bašinsko kūrybos dešimtmečių veikaluose ryškus etninis pagrindas, muzikos kalba tradicinė, dominuoja vokaliniai žanrai. Nuo 1977 m. kompozitorius ieškojo folkloro ir moderniųjų komponavimo technikų sintezės, rašė konceptualius, stambios formos simfoninius bei kamerinius instrumentinius veikalus. Justino Bašinsko kūrybai būdinga konfliktinė dramaturgija, linearinis mąstymas, kompaktiška formos struktūra, turtinga tembrų paletė, išgyventas dramatizmas bei emocingumas, neretai - programiniai elementai.
Jūratė Vyliūtė
