Kompozitoriaus, vargonininko, chorvedžio Aleksandro Kačanausko veikla ir kūryba susijusi su XX a. I pusės Rygos, Varšuvos, Peterburgo, Kauno, Vilniaus miestų kultūrine panorama, kompozitorius visų pirma yra žinomas kaip aktyvus muzikos visuomeninkas. Aleksandras Kačanauskas - vienas pirmųjų lietuvių operos teatro iniciatorių, organizatorių ir solistų. Muzikas daug prisidėjo prie įvairių muzikos draugijų steigimo ir jų veiklos gerinimo, chorų ir koncertinio gyvenimo organizavimo Lietuvoje bei svetur, lietuviškos muzikos propagavimo, 1907 m. su Rygos "Vilties" ansambliu įdainavo pirmąsias lietuviškas plokšteles, dirbo pedagoginį darbą, rašė spaudoje įvairiais muzikos klausimais.
Aleksandras Kačanauskas gimė 1882 m. birželio 2 d. Kaune. Gimtajame mieste būsimasis kompozitorius mokėsi groti vargonais pas Juozą Naujalį, o 1902 m. išvyko į Rygą, kur Egerto bei Imperatoriškoje mokyklose studijavo vargonus, kompoziciją, fortepijoną, dainavimą, muzikos teoriją. 1911 m. Aleksandras Kačanauskas buvo išvykęs į Varšuvą, kur dirbo pedagoginį darbą, akompanavo koncertuose. Vėl grįžęs į Rygą, vargonininkavo Šv. Alberto bažnyčioje, dalyvavo lietuvių kultūriniame gyvenime. 1916-1919 m. dainavimo studijas tęsė Peterburgo konservatorijoje, o po Česlovo Sasnausko mirties užėmė vargonininko ir choro vadovo vietą Šv. Kotrynos bažnyčioje. 1920 m. grįžęs į Lietuvą, Aleksandras Kačanauskas apsigyveno Kaune ir įsitraukė į aktyvią muzikinę veiklą, vargonininkavo Katedroje, dirbo pedagoginį darbą muzikos mokykloje, vėliau - konservatorijoje. Aleksandras Kačanauskas mirė 1959 m. lapkričio 16 d. Vilniuje.
Aleksandro Kačanausko didžiąją kūrybos dalį sudaro vokalinė muzika. Kompozitoriaus plunksnai priklauso 123 originalios ir harmonizuotos liaudies dainos chorui, 93 originalios ir harmonizuotos liaudies dainos balsui bei duetai, 68 giesmės, taip pat 69 instrumentiniai kūriniai, operetė "Jaunoji našlelė" ir kitos kompozicijos. Aleksandras Kačanauskas buvo gerai susipažinęs su solinio bei chorinio dainavimo technika, išstudijavęs balso išraiškos galimybes. Dainos chorui ir balsui dažniausiai parašytos paprasta 3 dalių, strofine arba strofine-variacine forma, vyrauja akordinė faktūra, pasitaiko ir polifoninio melodijos plėtojimo būdų, o kompozicijų balsui instrumentinėse partijose - efektingų arpedžio pasažų. Harmonizuotose dainose kompozitorius išsaugojo liaudiškam stiliui būdingą dainavimo būdą, paprastą harmoniją bei formą.
Aleksandro Kačanausko veikla bei nuopelnai neliko nepastebėti. Kompozitorius buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio medaliu (1928), Gedimino III laipsnio ordinu (1938), jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1957).
© Renata Varanavičiūtė
Aldona Kačanauskaitė-Zaborienė. Kompozitoriaus Aleksandro Kačanausko asmenybės bruožai ir muzikinė veikla. - Kaunas, 1992