|
Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi (g. 1973 m. Sankt Peterburge) 1979-1991 m. mokėsi Kauno J. Naujalio meno mokykloje, vėliau studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos akademijoje (1991-1993 m. pas prof. Bronių Kutavičių, 1993-1997 m. - prof. Juliaus Juzeliūno klasėje). 1998 m. kompozitorė dalyvavo Naujosios muzikos vasaros kursuose Darmštate (Vokietija), tais pačiais metais jai buvo paskirta "Kulturkontakt Austria" stipendija dalyvauti tarptautiniuose kompozicijos kursuose "6th International Academy for New Composition and Audio Art" Schwaz, Tirolyje (Austrija), kur ji studijavo kompoziciją pas Boguslawą Schafferį (Austrija), kompiuterinę muziką pas Mareką Chołoniewskį (Lenkija) ir audio meną bei muzikines instaliacijas pas Horstą Rickelsą (Nyderlandai). 2000 m. Žibuoklė Martinaitytė kompozicijos kursuose "Centre Acanthes 2000/Ircam" Avinjone (Prancūzija) studijavo pas Michaelą Jarellą (Šveicarija), Jonathaną Harvey'ų (D. Britanija), Ivaną Fedele (Prancūzija), Magnusą Lindbergą (Suomija), Tristaną Murail (Prancūzija), tais pačiais metais dalyvavo kompozicijos kursuose Royaumonte (Prancūzija), kur studijavo kompoziciją pas Brianą Ferneyhough (D. Britanija), José Evangelista (Kanada), Jean-Lucą Herve (Prancūzija). 2001 m. kompozitorė gavo Vokietijos kultūros fondo stipendiją kūrybiniam darbui menininkų namuose "Künstlerhaus Lukas" (Ahrenshoop, Vokietija). 2004 m. Martinaitytė dalyvavo kompozicijos kursuose Stavangeryje (Norvegija). 2010 m. ji laimėjo prizą už geriausią simfoninį kūrinį ("Tūkstančiai durų į pasaulį") Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamuose Metų kūrinių rinkimuose.
Žibuoklės Martinaitytės kūriniai skambėjo Lietuvoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, JAV. Autoriniai koncertai buvo surengti Kauno M. K. Čiurlionio nacionaliniame muziejuje (2001), Vilniaus Muzikos ir meno bibliotekoje (2001), Mills College, Oaklande (JAV, 2002).
Kompozitorė daugiausia kuria kamerinių žanrų muziką, ypač mėgsta netradicinius žemų instrumentų tembrų derinius (tokius kaip 3 trombonai ir tūba ar 2 kontrabosai ir vargonai, ir pan.). Jos muzikai būdingas teatrališkumas, koncertiškumas, asociatyvi, erdviškumo pojūtį teikianti atmosfera. Dažnai išnaudojamos kraštutinės techninės instrumentų galimybės, atskiriems atlikėjams tenka efektingų virtuozinių solo epizodų, nevengiama ekspresyvaus, netgi agresyvaus skambesio.
"Sunku kalbėti apie garsus. Lengviau klausytis jų ar žaisti jais kuriant. Tačiau muzika man niekuomet nebuvo žaidimas. Garsuose ieškau paslėptos prasmės, glūdinčios kiekviename šios visatos atome. Kiekvienu kūriniu noriu užduoti egzistenciškai svarbų klausimą ir atsakyti į jį. Kūrinys - tarsi būsena, kuri keičia, transformuoja ir patį autorių, ir klausytojus", - sako kompozitorė.
|
|
