Teodoras Brazys

Teodoras Brazys (1870-1930), kaip ir jo amžininkai Juozas Naujalis bei Česlovas Sasnauskas, savo muzikine veikla XX amžiaus pradžioje klojo pagrindus atgimstančios Lietuvos kultūrai.

Teodoras Brazys - žymus lietuvių bažnytinės muzikos kūrėjas, vertingų liaudies dainų išdailų autorius, vienas pirmųjų Lietuvos muzikologų, nors ir nebaigė išsamių kompozicijos ar muzikologijos studijų. Muzikas pasižymėjo reikšmingais lietuvių folkloro, bažnytinių giesmių tyrinėjimais, muzikos teorijos metodiniais darbais, taip pat kritiko ir publicisto veikla. Teodoras Brazys rinko lietuvių liaudies dainas (užrašė apie 2000 melodijų), parašė ir išleido keturis muzikos teorijos vadovėlius: "Muzikos teorija" (1920), "Giedojimų mokykla" (1920), "Choralo mokykla" (1926) ir "Harmonija" (1926), taip pat parašė knygelę "Bažnytinis giedojimas" (1928) bei parengė giesmyną "Cantionale", kuris buvo išspausdintas po muziko mirties (1932), redagavo žurnalą "Muzikos aidai". Teodoro Brazio vadovėliai - svarbus teorinių žinių šaltinis kelioms lietuvių muzikų kartoms, o nemažai juose pateiktų muzikinių terminų gimtąja kalba tebevartojami ir mūsų dienomis.

Teodoras Brazys gimė 1870 m. lapkričio 20 d. Memelhofe (Mazalvėje, Stučkos raj., Latvija). Mokėsi Rokiškio muzikos mokykloje, vėliau pas Kauno Katedros vargonininką Juozą Kalvaitį, iki 1896 m. vargonininkavo Josvainiuose, Pabiržėje, Žvingiuose. 1896-1900 m. mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje, 1905 m. Vilniaus vyskupijos lėšomis buvo pasiųstas mokytis į Rėgensburgo (Vokietija) aukštąją bažnytinės muzikos mokyklą. Po 2 metų studijų grįžo į Vilnių, kur 1907-1917 m. dėstė giedojimą Kunigų seminarijoje, dirbo Katedros choro bei orkestro dirigentu, o nuo 1915 m. Lietuvių gimnazijoje dėstė muzikos disciplinas. 1917 m. Teodoras Brazys pasirašė politinį memorandumą, gynusį visiškos nepriklausomybės siekį. Dėl to buvo atleistas iš seminarijos dėstytojo pareigų, o jo kunigystė - suspenduota. Kai bausmė buvo panaikinta, 1923 m. muzikas buvo pakviestas į Kauno Žemaičių kunigų seminariją, o nuo 1924 m. dėstė Kauno universitete, vadovavo universiteto studentų bei seminarijos klierikų chorams. 1928 m. Brazys buvo paskirtas Kaišiadorių vyskupijos pirmuoju kapitulos prelatu, tačiau jo veikla truko neilgai - mirė 1930 m. rugsėjo 10 d. Miunchene, palaidotas Kaišiadoryse.

Vertingiausias Teodoro Brazio originalios kūrybos palikimas - bažnytinės muzikos kompozicijos. Tai 4 ordinarinės mišios, 2 mišparai, responsorijų rinkiniai, giesmės. Didelė kūrinių dalis liko rankraščiuose. Kompozicijoms būdinga nuosekli balsavada, tradicinė harmonija, pagrįsta pagrindinėmis funkcijomis. Reikšminga kūrybos sritis - lietuvių liaudies dainų harmonizacijos bei plėtotės. Pastarosiose kompozitorius panaudojo imitacinės polifonijos priemones, pabrėžė ritmo bei metro įvairovę.