Juozas Indra (1918-1968) savo vardą į lietuvių muzikos istoriją įrašė operos solisto, dirigento, kompozitoriaus darbais. Nors žymiausiais jo kūriniais laikomi baletas "Audronė" bei programinė simfonija "Griuvėsių miestas", pagrindinė kompozitoriaus kūrybos sritis buvo lietuvių liaudies dainų harmonizavimas - čia Juozas Indra tęsė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Stasio Šimkaus, Juozo Gruodžio liaudies dainų harmonizavimo tradicijas.
Juozo Indros - operos solisto - kelias prasidėjo ir baigėsi Vilniuje ir tetruko vos 10 metų, per kuriuos buvo sukurti 25 vaidmenys. Juozą Indrą - dirigentą - subrandino jo darbas su pučiamųjų orkestru bei operos studijoje, valandos prie fortepijono, domėjimasis kompozicija, dainavimas operoje. Juozas Indra parengė ir dirigavo apie 30 spektaklių Kauno muzikiniame teatre.
Juozas Indra (iki 1943 m. Juozas Padleckis) gimė 1918 m. kovo 18 d. Pavietavoje (Jurbarko valsčius). Pirmasis muzikos mokytojas buvo brolis - Stasys Padleckis. Nuo 1936 m. Juozas Indra grojo Kėdainių III pėstininkų pulko orkestre. 1938-1945 m. muzikas su pertraukomis studijavo dainavimą Kauno konservatorijoje (Eugenijaus Vittingo ir Petro Olekos klasėse). Sunkiomis karo meto sąlygomis, 1943 m., įvyko jo kaip dainininko debiutas Vilniaus operoje, pirmieji vieši koncertai; vėliau, iki tremties dainavo Kauno operos teatre. 1945-1948 m. Juozas Indra praleido tremtyje Komijos ASSR, kur dainavo Vorkutos filharmonijoje ir muzikiniame teatre. 1948-1954 m. muzikas dėstė Lietuvos konservatorijoje, 1948-1953 m. dainavo Lietuvos operos ir baleto teatre, o nuo 1954 m. dirigavo Kauno muzikinio teatro spektakliams. Juozas Indra mirė 1968 m. kovo 14 d. Kaune.
Juozo Indros kūrybos braižas formavosi veikiamas lietuvių liaudies muzikos, o svariausią kūrybinio palikimo dalį sudaro harmonizuotos lietuvių liaudies dainos moterų, vyrų, mišriems chorams, duetams ir solistams. Nemažas dėmesys skiriamas solinėms dainoms, taip pat ir kūriniuose chorui vyrauja tendencija išryškinti solinį balsą. Instrumentinis akompanimentas įvairus - nuo tradicinio fortepijono, kaimo kapelos iki styginių kvarteto, fortepijoninio trio, simfoninio orkestro. Vienas būdingiausių harmonizavimo principų - tęsiamas (vargonų punktas) arba pasikartojantis (ostinatinis) bosas.
Kūrybos kelią pradėjęs liaudies dainų harmonizavimu, Juozas Indra pelnė Respublikinę premiją už baletą "Audronė", kuris pasižymi ryškiu nacionaliniu koloritu, o simfonija "Griuvėsių miestas" pagal to paties pavadinimo Salomėjos Nėries poemą tapo pirmąja lietuviška programine simfonija.
Kompozitoriaus archyve - muzika keliems kino filmams, dramos spektakliams, nemažai instrumentinių kūrinių įvairiems ansambliams, bet dažniausiai - tai kūrinių fragmentai, keli jų variantai.
© Renata Varanavičiūtė
Ona Narbutienė. Juozas Indra. - Vilnius: Lietuvos TSR teatro draugija, 1975
