|
Jeronimas Kačinskas (1907-2005) - lietuvių modernizmo klasikas, ketvirtajame dešimtmetyje stebinęs avangardiniais užmojais. Gana konservatyvioje to meto aplinkoje jis išsiskyrė ne tik kaip mikrotonų ir atonalios ateminės muzikos autorius. Diskusijose nacionalinės muzikos klausimais kompozitorius siekė plėsti tradicinę, folkloro perkomponavimu grindžiamą lietuviškosios kūrybos sampratą, atkreipdamas dėmesį taip pat į kūrėjo intuiciją ir individualumą.
Mokytis muzikos Kačinskas pradėjo būdamas šešerių pas savo tėvą, dirbusį vargonininku. Nuoseklų tolesnį lavinimąsi trikdė to meto suirutės bei dar tik besiformuojanti muzikinio ugdymo sistema. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, šeima pasitraukė į Rusiją. 1919 m. grįžęs į tėvynę ir pasiruošęs savarankiškai, jaunuolis buvo priimtas mokytis fortepijono, alto, kompozicijos bei pedagogikos Klaipėdos ir vienerius metus - Kauno muzikos mokyklose. Susipažinęs su klasikiniais komponavimo dėsniais, Kačinskas susidomėjo naująja kūryba, parašė pirmas dainas, "pilnas neįprastų derinių".
1929 metais jis įstojo į Prahos konservatorijos kompozicijos skyriaus Jaroslavo Kričkos klasę, taip pat lankė dirigavimo pamokas pas Pavelą Dedečeką ir Methodą Doležilį. Be to, čia Kačinskas sėkmingai baigė Aloiso Habos ketvirtatonių studiją ir pasižymėjo kaip vienas gabiausių profesoriaus studentų. Naujais principais, panaudodamas mikrotonus bei ateminį komponavimo būdą, jis rašė labai laisvai, be didesnių pastangų. Šio stiliaus Antrasis styginių kvartetas bei Koncertas trimitui ir orkestrui Habos buvo įvertinti kaip įdomiausi ankstyvojo laikotarpio lietuvio kūriniai, kurių partitūros, deja, neišlikusios.
Parvažiavęs į Lietuvą 1931 metais, kompozitorius galėjo įgyvendinti tik nedaugelį savo planų. Ketvirtatonių muzikos komponavimo klasė čia neprigijo, Kačinskui teko imtis įvairiausių darbų, tarp jų ir iki dabar gyvuojančio mėnesinio žurnalo "Muzikos barai" leidybos. Nors ir negausiai komponuodamas, Jeronimas Kačinskas reiškėsi kaip "drąsus rašovas, nesiskaitantis su techninias sunkumais". Jo Nonetas styginių ir pučiamųjų ansambliui, "metęs iššūkį rutinai", tapo bene labiausiai žinomu autoriaus kūriniu. Kompozitoriaus biografijoje itin reikšmingi buvo 1936 metai: "Nepaisant neramaus laikmečio, mano gyvenime įvyko pats iškiliausias prasiveržimas į platųjį muzikos pasaulį: aš ir dar keli lietuvių muzikai buvome priimti į Tarptautinę naujosios muzikos draugiją (SIMC)". Į 1938 metais Londone vykusio šios draugijos festivalio programą buvo atrinktas ir Nonetas, kurį BBC radijo koncertų salėje "nepaprastai tiksliai ir temperamentingai" atliko čekų muzikai. Po pasirodymo "ekskliuzyvinio kūrinio" autorių sveikino įvairių šalių kompozitoriai, tarp jų ir Béla Bartókas.
Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje Jeronimas Kačinskas dirbo su Kauno radiofono, Vilniaus filharmonijos bei operos orkestrais, ir buvo vienas tų retų dirigentų, kurie diriguodavo atmintinai. Jo dėka daugiau nei tūkstantyje koncertų skambėjo ne tik klasikinė, bet ir visa tuo metu parašyta lietuvių simfoninė muzika. Patekęs į juoduosius komunistų sąrašus ir atsisakęs rašyti kantatą apie Staliną, 1944 metais kompozitorius emigravo ir kurį laiką praleido Čekijoje, vėliau Bavarijoje, lietuvių pabėgėlių stovykloje. Karo peripetijose pražuvo beveik visos iki tol jo parašytos kompozicijos.
1949 metais Kačinskas persikėlė į Bostoną, kur iki 1995-ųjų dirbo Šv. Petro lietuvių bendruomenės bažnyčioje, ir įsitraukė į muzikinį Amerikos gyvenimą. Nuo 1952 metų jis dirigavo daugeliui orkestrų bei chorų, pasirodydamas ir tokiose garsiose salėse kaip Carnegie Hall. Tarp kelių dešimčių JAV parašytų religinių kompozicijų minėtinos 1951 metais sukurtos koncertinės mišios "Missa in Honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis", skirtos karaliaus Mindaugo krikšto 700 metų sukakčiai. 1967-1986 m. kompozitorius dėstė Berklio muzikos koledže. 1976 m. Čikagos lietuvių operoje pastatyta jo opera "Juodas laivas".
1991 m. Jeronimas Kačinskas po daugelio metų aplankė tėvynę ir sulaukė vėlyvo pripažinimo, tuo metu buvo nemažai atlikta jo dainų, religinės muzikos. 1992 metais kompozitoriui suteikta Lietuvos nacionalinė premija.
|
|
