Raminta Šerkšnytė (g.1975) 1994 m. baigė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos fortepijono (mokytoja Rymantė Šerkšnytė), kompozicijos bei muzikos teorijos specialybes. 2000 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kompozicijos magistrantūrą pas prof. Osvaldą Balakauską; taip pat stažavosi daugelyje kompozitorių kursų Europoje, kur lankė prof. Louiso Andriesseno, Helmuto Lachenmanno, Pascalio Dusapino ir kt. kompozicijos seminarus.
2008 m. Raminta Šerkšnytė pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. 2011 m. ji tapo kompozicijos konkurso „Coup de Coeur des Jeunes Musiciens“ (Monakas) laureate. 2005 ir 2011 m. jos kūriniai „Sūkurys“ bei „Vasarvidžio giesmė“ tapo rekomenduojamais kūriniais UNESCO organizuojamoje Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje Vienoje (International Rostrum of Composers). Kiti svarbesni apdovanojimai: I vieta Juozo Gruodžio vardo kompozitorių konkurse (1995), triskart laimėti prizai Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamame geriausių metų kūrinių konkurse (2003, 2006 ir 2012), „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė (kaip geriausia metų teatro kompozitorė, 2005); „Gaudeamus“ konkurso (Amsterdamas, 2005) finalistė.
Kaip kompozitorė ir pianistė (atliekanti savo pačios kūrinius) Raminta Šerkšnytė nuolat dalyvauja šiuolaikinės muzikos renginiuose. Jos muzika, atliekama orkestro „Kremerata Baltica“, dirigento Mariss Jansons ir Bavarijos radijo simfoninio orkestro, smuikininko Irvine Arditti bei Arditti kvarteto, „Strasbūro mušamųjų“ bei kitų muzikantų, skambėjo daugybėje šalių Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje bei Australijoje – tokiose salėse kaip Vienos Musikverein, Berlyno filharmonijoje, Lincolno centre (Niujorkas) ir kt. Ramintos Šerkšnytės kūryba pristatyta daugelyje festivalių, tarp kurių – ISCM Pasaulio naujosios muzikos dienos (Zagrebas, Honkongas, Vilnius, Gentas), „Gaudeamus Music Week“ (Amsterdamas), „Klangspuren“ (Tirolis), Vilniaus festivalis, „Gaida“.
Ramintos Šerkšnytės kūryboje emocionali muzikinė kalba organiškai dera su racionalia kūrinių struktūra, kuri remiasi harmonijos, ritmo ir faktūros simetrija. Kūriniams būdinga spalvinga instrumentuotė, intensyvi ritmika, daugiasluoksnė faktūra bei poliderminė harmonija.
Kompozitorė rašo įvairių sudėčių ir žanrų kūrinius – nuo intymių kameriškų opusų („Fantazija“ fortepijonui), netradicinių sudėčių ansamblių („Nuojautos“ fleitai, altui ir 4 paruoštiems fortepijonams) iki muzikos vaikams („Mažojo princo pasaka“ fleitai ir orkestrui), teatro spektakliams. Reprezentatyviausia yra orkestrinė muzika („De profundis“ styginių orkestrui, „Aisbergas“, „Kalnai migloje“ simfoniniam orkestrui, oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“), kur subtili, neoimpresionistiška orkestruotė susipina su virtuozišku, didžiulės dramatinės jėgos skambesiu.
Pagrindiniai Ramintos Šerkšnytės inspiracijų šaltiniai – plati psichologinių būsenų, savotiškų muzikinių archetipų, skalė: nuo ramių, meditacinių („Aurei Regina Caeli“), paslaptingų, mistinių („Misterioso“), nostalgiškų, melancholiškų („Adieu“) iki dramatinės ekspresijos („Sūkurys“), vitališkos energijos proveržių („Idée fixe“). Kita vertus, daugelis jos kompozicijų primena spalvingus muzikinius peizažus, inspiruotus sudvasintos gamtos refleksijos („Rytų elegija“, „Žara“, „Vasarvidžio giesmė“), nors kompozitorės kūrinių pavadinimai visada turi ir perkeltinę, simbolinę prasmę. Pasak kompozitorės, kūrinys – tai pakylėta būsena, materializuota garsiniu pavidalu, kurios įtaigą lemia autoriaus kompozicinės technikos meistriškumas.
