Kompozitoriaus Stasio Šimkaus (1887-1943) kūrybinis palikimas svarbus lietuvių kultūrai, o ypač reikšminga jo dalis - dainos, tapusios lietuvių vokalinės ir chorinės literatūros klasika. Stasiui Šimkui priskiriamas ir perkurtos, išplėtotos lietuvių liaudies dainos žanro pradininko vardas.
Stasys Šimkus tęsė lietuvių muzikinės kultūros pradininkų - Česlovo Sasnausko, Juozo Naujalio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio - tradicijas. Ir nors muzikas neišugdė savo kompozitorių mokyklos kaip Juozas Gruodis, tačiau jo suformuotomis chorinės bei vokalinės muzikos tradicijomis rėmėsi daugelis vėlesnės kartos kūrėjų.
Stasys Šimkus garsus savo darbais. Jis - iniciatyvus chorvedys, vargonininkas, dirigentas, lietuviškų "klojimų vakarų" rengėjas, publicistas, pedagogas, muzikos mokyklos Klaipėdoje įkūrėjas, apie 1200 lietuvių liaudies melodijų užrašęs folkloristas, pirmųjų Lietuvos dainų švenčių 1924 m. ir 1928 m. organizatorius.
Stasys Šimkus gimė 1887 metais vasario 4 d. Motiškių kaime (Jurbarko raj.). 1897 metais Kaune pradėjo mokytis vargonuoti pas Juozą Naujalį, vėliau mokslus tęsė Vilniaus muzikos mokykloje, 1906-1908 metais - Varšuvos muzikos institute, 1908-1914 - Peterburgo konservatorijoje, kur studijavo kompoziciją bei tobulinosi groti vargonais. 1915 metais "Nukentėjusiems nuo karo šelpti" draugijos skyriaus komitetas išsiuntė Stasį Šimkų į JAV rinkti aukų. Amerikoje muzikas būrė chorus, leido žurnalą "Muzika". 1920 metais Stasys Šimkus grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune, ėmė vadovauti "Dainos" draugijos chorui. 1921-1922 m. kompozitorius studijavo Berlyno ir Leipcigo konservatorijose. 1923 m. Klaipėdoje Stasys Šimkus įsteigė privačią muzikos mokyklą, kuri 1925 metais buvo suvalstybinta, o Stasys Šimkus joje su pertraukomis direktoriavo iki 1930 metų. 1931 m. Švietimo ministerija išsiuntė muziką susipažinti su Vakarų Europos teatrais. Grįžęs į Kauną Stasys Šimkus dirbo Valstybės teatro dirigentu, Švietimo ministerijoje, vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto chorui. 1937 m. Stasiui Šimkui buvo paskirta pensija, ir kompozitorius įgyvendino savo seną svajonę - ėmė kurti operą "Kaimas prie dvaro" ("Pagirėnai"). Paskutiniais gyvenimo metais Stasys Šimkus dirbo Vilniaus filharmonijos meno vadovu, Kauno konservatorijoje, jam suteiktas profesoriaus vardas. Stasys Šimkus mirė 1943 m. spalio 15 d. Kaune.
Stasio Šimkaus kūryba - tai nacionalinio romantizmo pavyzdys. Vėlesniojo laikotarpio kūriniuose klasikinės-romantinės tradicijos kartais susipina su impresionistinėmis. Kompozitorius savo muziką grindė lietuvių liaudies melodijų elementais. Vertingiausią Stasio Šimkaus kūrybos dalį sudaro vokaliniai ir choriniai kūriniai. Tai daugiau nei 55 kompozicijos balsui solo bei 252 kompozicijos chorui. Tarp jų - 245 lietuvių liaudies dainų harmonizacijos, plėtotės. Dažna kompozicijų forma - posminė, tačiau autorius naudojo ir 1, 2 ar 3 dalių formas, muzikinę medžiagą plėtodamas įvairiomis polifoninėmis priemonėmis: sekvencijomis, imitacijomis, fugato. Kitų žanrų kūriniai taip pat turi nemažą istorinę ir meninę vertę. Tai opera "Kaimas prie dvaro" ("Pagirėnai"), simfoninė poema "Nemunas", 2 kantatos, variacijos fortepijonui "Lietuvos siluetai", keletas instrumentinių kūrinių.
© Renata Varanavičiūtė
St. Šimkus. Straipsniai, dokumentai, laiškai, amžininkų atsiminimai. Sudarė ir paaiškinimus parašė Dana Palionytė. - Vilnius: Vaga, 1967
Stasys Šimkus. Leidinį parengė, straipsnį ir komentarus parašė Dana Palionytė. - Vilnius: Vaga, 1988
Stasio Šimkaus laiškai žmonai. Sudarė Dana Palionytė. - Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 1997