Audronė Žigaitytė-Nekrošienė (g. 1957) 1975-1980 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasėje. 1980-1982 m. tobulinosi Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos asistentūroje-stažuotėje, prof. Nikolajaus Sidelnikovo kompozicijos klasėje.
Nuo 1983 m. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė dėsto teorines muzikos disciplinas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ("Orkestro stilių istorijos", "Orkestro ir partitūros", "Simfoninių partitūrų skaitymo", "Operos dramaturgijos" kursus), yra parengusi mokslinę-metodinę mokymo priemonę "Skambanti antologija" savo dėstomam "Orkestro stilių istorijos" kursui. Nuo 1998 m. derina darbą LMTA su Lietuvos muzikų sąjungos mėnesinio žurnalo "Muzikos barai" leidyba - yra šio leidinio vyriausioji redaktorė. Jai vadovaujant, "Muzikos barai" pradėti leisti žurnalo forma, o nuo 2000 metų sausio - su žymiausių Lietuvos atlikėjų kompaktinėmis plokštelėmis. Per pastarąjį dešimtmetį įvairiuose Lietuvos bei užsienio periodiniuose leidiniuose publikuota apie 700 Audronės Žigaitytės-Nekrošienės muzikos kritikos straipsnių, ji nuolat rengia teminius koncertus-pašnekesius, bendradarbiauja su LRT rengiant radijo ir televizijos muzikos laidas. 2005-2007 m. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė.
Kompozitorė yra dviejų S. Šimkaus premijų už chorinius kūrinius laureatė ("Šešiolikmečiai", 1983; "Druskininkų pasaka", 1986); kiti jos vokaliniai ("Šešiolikmečiai", "Iš toli sugrįžus", "Nemunėlis", "Sakalėliai, broliai"), bei vokaliniai-simfoniniai ("Mažvydas") kūriniai yra pelnę apdovanojimus tarptautiniuose ir respublikiniuose konkursuose (1977, 1978, 1980, 1983, 1984, 1986, 1988, 1989). 1988 m. išleistas kompozitorės kūrinių chorui rinkinys "Tavo skaidriam skambesy" (Vilnius, Vaga), kiti kūriniai įtraukti į įvairias rinktines.
Audronę Žigaitytę-Nekrošienę domina Richardo Wagnerio ir jo pasekėjų - Gustavo Mahlerio, Richardo Strausso simfoninio-vokalinio stiliaus plėtotė. Jau nuo pirmosios savo operos "Mažvydas" kompozitorė stambiuosiuose kūriniuose naudoja leitmotyvų sistemą, serijinę techniką, ištisinę simfoninę vokalinės muzikos plėtotę, muzikos koloritui pasitelkia aleatorines ir sonorines priemones. Visuose Audronės Žigaitytės-Nekrošienės sceniniuose veikaluose didelis dėmesys skiriamas chorui ir baletui.
