"Muzika – tai paslėptų minčių, jausmų, filosofijos ir simbolių erdvė, kuri turi būti atveriama klausytojui ir vis iš naujo atrandama", - teigia Vytautas Germanavičius. Turbūt dėl to kompozitorius kiekviename savo naujame kūrinyje ieško naujų garsų bei garso išgavimo technikų, teigdamas, kad kiekvienas kūrinys privalo turėti unikalią garso medžiagą, tik jam būdingą garso erdvę. Ypatingas dėmesys skiriamas garso spalvai, jo transformacijoms ir slinktims "tarp ir už garso suvokimo ribų". Kūrinių formą sudaro vieni su kitais jungiami garso audinių epizodai, tarsi aliuzijomis siejami pasakojimo fragmentai. Kompozitorius tokią formą vadina "tekstūrinėmis miniatiūromis".
