| Sukūrimo metai: | 2012 |
| Trukmė: | 30 |
| Instrumentuotė: | satb-2fl-2ob-2cl-2bn-2hn-str orch |
| Tekstas (kalba): | Knuts Skujenieks (latvių) |
16 balsų, dvigubam pučiamųjų kvintetui ir 20 styginių
Dedikuotas Normundui Šnē
Cėsių meno festivalio 2012 užsakymas
Įrašų leidinys:
Justė Janulytė. Smėlio laikrodžiai. - LMIPC CD 077, 2013
Premjera: 2012 m rugpjūčio 3 d. Cėsių sporto komplekso salėje
Atlikėjai – choras „Kamer“, kamerinis orkestras „Sinfonietta Riga“, dirigentas Normunds Šnē
Anotacija
Šis kūrinys – tai ilga, lėta ir laipsniškai kintanti odisėja iš „debesų“ į „žemę“, tiek fizine, tiek metaforine prasmėmis. Muzikos struktūra pagrįsta trisluoksniu kanonu: styginiai instrumentai ir balsai sudaro laikinę ir tembrinę opoziciją tarp „instrumentinio“ ir „žmogiškojo“ pradų, o pučiamieji užima tarpinę poziciją kaip „kvėpuojantys“ instrumentai, sujungiantys abu polius ir sukuriantys tolygios „termodinaminės“ garsinės materijos transformacijos pojūtį. Šie trys sluoksniai galėtų būti įsivaizduojami kaip 3 skirtingos vandens būsenos hidrologinės apytakos cikle – skystas, dujinis (garai) ir kietas (ledas) – bei cikliškos mutacijos procesai (išgaravimas, kondensacija, krituliai ir infiltracija). Muzikoje šie reiškiniai virsta tembro ir harmonijos transformacijos, faktūros tankio pokyčiais, makroregistrų ir mikrointonacijų pakilimais bei nugrimzdimais.
Verbalinę išraišką visiems šiems akustiniams procesams suteikė latvių poeto Knuto Skujenieko eilėraštis. Tačiau kūrinyje naudojamas poetinis tekstas yra „apvalytas“ nuo priebalsių kaip nuo garso atakų: dainininkai artikuliuoja vien balses, lygiai kaip ir styginiai bei pučiamieji instrumentai išgauna garsus pradėdami nuo visiškos tylos, pasiekdami reikiamą dinamikos lygį ir vėl išnykdami tyloje. Tokiu būdu sukuriamos tarsi „povandeninės“ pulsacijos, kurios suvienodina tembrus ir homogenizuoja visą faktūrą. Skujenieko eilėraštis buvo pasirinktas ne vien dėl tiesioginių turinio sąsajų, bet ir dėl poeto ryšių su Lietuva, kaip istorinės, kultūrinės ir kalbinės abiejų tautų giminystės ženklas, kuris man šiuo atveju buvo labai svarbus ir jau realizuotas muzikoje bendradarbiaujant su latvių menininkais.
Justė Janulytė
Dainuojamas tekstas (latvių kalba)
tik skaistu kalnu mums nav
mums mākoņi dzimst uz zemes
blakām vītola atvasēm
blakām stirnas bērniem
un kad mākoņi salasās debesīs
tie ir tie mūsu kalni
kur mums augstu un balti domāt
tāpat kā visiem citiem
/Knuts Skujenieks/
Atsiliepimai:
„Koncerto Šnė ir bendraminčiai ypatingas įspūdis – lietuvės Justės Janulytės sukrečiantis „Debesų stebėjimas“. Užsimerkite, įsivaizduokite esą labai aukštai – pro jus kaip virpančių garsų kamuoliai plaukia įvairiausių atspalvių ir faktūrų debesys.“
Muzikologė Ieva Rozentalė
„Meditatyvus kūrinys, jo faktūra – erdvinė substancija, kurios neskubrios transformacijos leidžia patirti begalinį skrydį ir akimirkos amžinybę.“
Muzikos žurnalistė Inesė Lūsinia
„Justės Janulytės naujasis darbas kerėjo lėtu ir statišku muzikos plūsmu, į kurį organiškai susilydė orkestro instrumentai ir choras. (...) Muzika kaip gražus sapnas, į kurį reikėtų nugrimzti ir užsimiršti.“
Kompozitorius Rolandas Kruonlakas
