Sekite naujienas:
English
LATGA-A | IAMIC 
 
   
  Titulinis > Klasikinė / Šiuolaikinė > Kūrinių paieška
 
 
Klasikinė / Šiuolaikinė
  Kompozitoriai
  Kūrinių paieška
  Natų leidiniai
  Įrašai
  MILC biblioteka
  Lietuvos muzikos link
  WNMM Nr. 18
  Knygos
  Kontaktai
Džiazas
Folk / World / Country
Pop / Rock / Urban
Elektroninė
Senoji estrada

Mūsų adresas

Bronius Kutavičius
Dzūkiškos variacijos

Sukūrimo metai:  1974
Trukmė:  12'30
Instrumentuotė:  str[3.2.2.2.1]-pf-tape(folk singer-satb)
Pavyzdžiai:   Partitūra   

M.K.Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms

 

Anotacijos

„Dzūkiškos variacijos“ kameriniam orkestrui ir įrašui (1974) – kūrinys, skirtas 100-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms. Variacijų tema pasirinkta liaudies daina „Beauštanti aušrelė“. Kūrinio pradžioje šios dainos melodija skamba atliekama liaudies dainininkės (arba iš įrašo), o finalinėje variacijoje grįžta Čiurlionio harmonizuotu pavidalu – keturių balsų choru (taip pat gali būti iš įrašo). Kiekviena variacija suteikia ritminį, tembrinį ir dinaminį impulsą tolesnei. Po kūrinio kulminacijos, prieš kodą ir choro įstojimą, pasigirsta naujas – lietuvių liaudies rugiapjūtės dainos „Bėkit, bareliai“ – motyvas (ir šią dainą savo kūryboje yra naudojęs Čiurlionis).


Kutavičiaus kūryba – raiškiai autentiška, originali, tačiau ir joje yra kūrinių su „muzikos iš muzikos“ arba „muzikos apie muziką“ problematika. (...) „Dzūkiškos variacijos“ taip pat priklauso šiai B. Kutavičiaus kūrinių grupei. Jos buvo sukurtos, pagerbiant M. K. Čiurlionio atminimą, artėjant šimtosioms dailininko ir kompozitoriaus gimimo metinėms (...).
Kutavičius sumanė pacituoti autentišką dainą, vieną tų, kurias išdailino Čiurlionis, o tinkamoje vietoje, po styginių orkestro variacijų, koliažiškai įterpti Čiurlionio chorinę išdailą (abu kartus iš fonogramos). Tas sumanymas, įdomus muzikos plotmėje, turi ir nemuzikinę intenciją. Jis rodyte rodo du gyvosios kultūros šaltinius: folklorą ir didžio kūrėjo palikimą. Cituojama čia muzika pirmiausia apreiškia save, betgi ir dvasinę kultūrą platesne prasme. (...) Pažymėtina kompozitoriaus nuostata, kad iš seniau egzistuojanti muzika čia netraktuojama kaip antrinė medžiaga, tinkanti apdorojimui, neva geresniam kūriniui sukurti. Ji įgauna kone sakralinės prasmės, pakylėjama, apsireiškia paprastai ir akivaizdžiai, o sykiu prakilniai. (...)
Struktūrinio mąstymo ir sonoristinio girdėjimo (su kai kuriais aleatorikos būdais) jungtis tokia, jog visai nejuntame griežto konstrukcijos racionalizmo. Kiekvienam atlikėjui, realizuojančiam individualią partiją, ta konstrukcija visai paprasta. Garsinio minimalizmo tendencija lieka paslėpta; ekspresija – santūraus, bet šilto pobūdžio, psichologiškai ir estetiškai gimininga kūrinį inspiravusioms dainoms.
Antrosios ir šeštosios variacijos improvizacinis elementas itin susijęs su dzūkų folkloro dvasia ir stilium. Savo ruožtu erdvės pojūtis, meistriški kontrapunktai, keleriopas serializmas – visa tai artima Čiurlionio metodams: dainos melodija traktuojama kaip stabili garsų serija, kaip motyvų arba keliagarsių darinių serija, kaip klasterių serija. „Apsėsti“ ostinato, rotaciniai judėjimai, poliritminiai faktūros sluoksnių pulsavimai – čia jau būtų sąsajos su Čiurlionio fortepijoninių kūrinių stilium. (...)
Variacijų tema – graži ir liūdna vestuvinė daina: taip nuotaką žadina atsisveikinti su tėvų namais. Po viso kūrinio skambesio kulminacijos, prieš pat kodą, kur dalyvaus choras, kompozitorius įveda naują motyvą iš kitos lietuvių liaudies dainos, būtent iš rugiapjūtės dainos „Bėkit, bareliai“. (...) Ji žinoma Čiurlionio fortepijoninių variacijų, parašytų 1906 metais, dėka. Pradinis dainos motyvas, kurį panaudojo Kutavičius, siekia tylaus susimąstymo „vaizdo“. Jis yra ir prisiminimo simbolis. Panaudotas kaip Čiurlionio choro fonas ir ostinatinis kontrapunktas, jis dar sykį primena, lyg dedikacija, apie kūrinio paskirtį. O gal būt – kas žino? – simbolizuoja ir Čiurlionio gyvenimą, nutrūkusį po pirmojo gražaus pasisakymo. Kai šis motyvas lieka vienas – po koliažinio choro intarpo, – kai jis palengva miršta, girdime nuotaikingos romantiškos užbaigos idėją: muzika ištirpsta, nyksta, gęsta. Tai tartum atsisveikinimas su ištisa dvasios epocha, – tačiau jos neatmetame ir toliau iš jos semiamės.

 

Vytautas Landsbergis, „Variacijos lietuviškos ir dzūkiškos“, in: Geresnės muzikos troškimas, Vilnius: Vaga, 1990, pp.80–82.

 

Natų leidiniai:

Leningrad: Sovetskij kompozitor, 1978

Vilnius: Muzikos informacijos ir leidybos centras, MILC 078, 2008

 

Įrašų leidiniai:

LP „Bronius Kutavičius. Kamerinė muzika“ iš serijos „Tarybų Lietuvos kompozitoriai“, Melodija C10-12535-6, 1979 (atl. Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Saulius Sondeckis, Kauno valstybinis choras, dirigentas Petras Bingelis, solistė Veronika Janulevičiūtė-Povilionienė; garso režisierius Vytautas Bičiūnas)

CD Lietuvos muzikų sąjunga LMSMBCD-021, 2001 (fragmentai)

Informacija
Natų leidiniai
MILC biblioteka:
© Muzikos informacijos ir leidybos centras, A. Mickevičiaus 29, 08117 Vilnius, tel: (8 5) 272 69 86. Siųskite klausimus / komentarus adresu [email protected]
Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Medžiagą galima naudoti autorių ir atlikėjų reklamos tikslais, tačiau būtina minėti autorių ir šaltinį, jei jie yra žinomi. Jei tokių nuorodų nėra, šaltinis yra Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC).