| Sukūrimo metai: | 1998 |
| Trukmė: | 12'30 |
| Instrumentuotė: | str orch |
| Pavyzdžiai: |  Partitūra  Audio |
http://www.youtube.com/watch?v=ilFoLGFEl6Q
Įrašų leidiniai:
CD Muzikos informacijos ir leidybos centras LMIPCCD007, 1999
CD Vortex. Muzikos informacijos ir leidybos centras LMIPCCD049, 2007
CD Gidon Kremer - De Profundis. Nonesuch 287228-2, 2010
CD 30 Druskomanijos akimirkų. - Vilnius, Lietuvos kompozitorių sąjunga LKSCD006-009, 2014
Premjera: 1998 m. gegužės 16 d. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, Druskininkai
Festivalis „Jaunimo kamerinės muzikos dienos“
Atlikėjai: Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Donatas Katkus
Anotacijos
Tai niūrios ir dramatiškos nuotaikos, tačiau itin ekspresyvi trijų padalų monoteminė kompozicija. Jos pagrindą sudaro mažosios tecijos intervalas ir šešioliktinėmis pagrįsta simetriška ritmo formulė. Dvylika garsų suskirstyta į du lygiaverčius modusus, kurie dažniausiai skamba atskirai. Pirmoji ir antroji padalos – greito tempo (Allegro molto. Presto), veržlaus, neramaus charakterio, vis intensyvėjančio motorinio judėjimo, kuris pasiekia “nelauktą” kulminaciją - trumpus akordus ir ilgas pauzes (pauzės tampa svarbesnės nei garsas). Reprizoje (Allegro. Adagio) pradinis judėjimas įgauna kitą reikšmę – nebeturėdamas veržlumo, skamba kaip skausminga atsisveikinimo muzika. Išnyrantis choralinis epizodas ir po ekviritmiškų viso orkestro frazių skambančios atskirų instumentų sąšaukos iš dabarties tarsi nugramzdina į praeitį.
Raminta Šerkšnytė
Tai Ramintos Šerkšnytės bakalauro studijų baigiamasis darbas. Kompozitorei rūpėjo atskleisti kuo daugiau styginių instrumentų bei orkestrinės faktūros galimybių: tirštas harmonijas, gausius divisi keičia keturbalsis kontrapunktas ar unisono linijos, pagrindinis vaidmuo pakaitomis atitenka vis kitoms instrumentų grupėms. Tačiau visa ši įvairovė grindžiama griežtais konstruktyviais principais, visų pirma – kompozitorės pamėgta (ir vėlesniuose jos kūriniuose dažnai taikoma) iš mažųjų tercijų ir mažųjų sekundų sudaryta derme, teikiančia itin daug harmoninių galimybių (įvairios garsaeilio simetrijos, visų 12 chromatinės gamos garsų panaudojimas, mažoro ir minoro skambėjimas kartu). Gana neįprasta pagrindinė kompozicijos kulminacija: vis greitėjantį ir garsėjantį judėjimą keičia pauzės, tyla tampa svarbesnė už garsą – tarsi užsimenant, kad žmogaus gyvastis praeina taip greitai, telieka de profundis, šauksmas iš gelmės.
Linas Paulauskis
