| Sukūrimo metai: | 1922 |
| Trukmė: | 21'30 |
| Instrumentuotė: | vn-pf |
| Pavyzdžiai: |  Partitūra |
Dalys:
I. Allegro ma non troppo
II. Adagio quasi Andante
III. Scherzo. Allegro scherzando
IV. Finale. Allegro moderato
Anotacija
Ypač vertinga Leipcige 1922 m. sukurta smuiko sonata d-moll – pirmasis šio žanro kūrinys lietuvių muzikoje. J. Gruodžio kūrybos evoliucijoje smuiko sonata pažymėtina ir kaip pirmasis stambios formos kūrinys, kuriame jau susiklostė nuosekliai išlaikytas nacionalinis stilius – visos tolimesnės kompozitoriaus kūrybos pagrindas. Lietuvių liaudies dainų melodijomis ir joms būdingais bruožais pagrįstas visų keturių sonatos dalių muzikinis audinys.
Pirmoji sonatos dalis (Allegro ma non troppo) parašyta tradicine sonatos forma. Tai tartum pilna įkvėpimo romantinė poema. Vyraujantį šios dalies charakterį nulemia jau jos pagrindinės partijos tema – po nedidelės fortepijoninės įžangos suskambanti sujaudinta smuiko melodija, laisvos sekvencijos būdu išplėtota iš trijų taktų branduolio. Šalutinės partijos temai kompozitorius panaudojo autentišką lietuvių liaudies dainos „Motule mano“ melodiją. Antrojoje sonatos dalyje (Adagio quasi Andante) gretinami du kontrastingi muzikiniai vaizdai: svajingas - kraštinėse formos dalyse ir žaismingas - vidurinėje. Pirmoji, pagrindinė tema savo plačia kantilenine melodija, sodria alteracine harmonija – tipiškas neoromantinio stiliaus pavyzdys. su lietuvių liaudies kūrybos būdingaisiais bruožais šią temą labiausiai sieja jos dvasia - santūri gilaus lyrinio jausmo išraiška. Trečiojoje dalyje – skerco (Allegro scherzando) atsiskleidžia viena ryškiausių ir savičiausių Gruodžio kūrybinės individualybės pusių – gaivališko džiūgavimo išraiška, sveikas, kaimiškai grubus humoras. Ypač didelę reikšmę čia įgauna ritmas – veržlus, nepastovus, nenustygstantis, kupinas nelauktų, žaismingai išbarstytų akcentų. Po pirmosios sonatos dalies lyriško jausmingumo, antrosios dalies susimąstymo ir trečiosios dalies humoro ateina džiugus šventiškas finalas (Allegro moderato). Pagrindine jo tema kompozitorius pasirinko autentišką sutartinės „Man čiučiulis, man miegelis“ melodiją.
Sonata įėjo į beveik visų Lietuvos smuikininkų koncertinį repertuarą.
Algirdas Ambrazas
Natų leidiniai:
Kaunas: Aušros b-vė, 1926
Moskva: Sovetskij kompozitor, 1960
Įrašų leidiniai:
LP Juozas Gruodis. Simfoniniai ir kameriniai kūriniai (4 plokštelių rinkinys) – Melodija, Д-016879-80, Д-019709-10, Д-020643-44, Д-022637-38, 1970–1973 (atl. Eugenijus Paulauskas, smuikas; Gytis Trinkūnas, fortepijonas)
LP Juozas Gruodis. Kamerinė muzika. - Melodija, C10-20901 006, 1984 (atl. Raimundas Katilius, smuikas; Larisa Lobkova, fortepijonas)
CD Lietuvos muzikų sąjunga LMSMBCD-019, 2001
