|
Nuotrauka: Narimantas Šerkšnys |
Balandžio 12, šeštadienį, 19 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje skambės
Ramintos Šerkšnytės „Vasarvidžio giesmė“ styginių orkestrui ir mušamiesiems
ad libitum (2009). Šįkart kūrinys bus pirmąkart interpretuojamas Lietuvos kamerinio orkestro, diriguos maestro Modestas Pitrėnas. Anksčiau jis buvo atliktas orkestrų „Kremerata Baltica“, „Avanti“, Šv. Kristoforo kamerinio orkestro bei Klaipėdos kamerinio orkestro. Ši kompozicija įtraukta į 2013 m. Vytauto Didžiojo universiteto išleistą kompaktinę plokštelę
„Ekspresija“.
„Vasarvidžio giesmė“ buvo sukurta maestro Gidono Kremerio iniciatyva bei Kronbergo akademijos (Vokietija) užsakymu. Premjera įvyko 2009 m. rugsėjo 18 dieną Braunšveige (Vokietija), atliko kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“. Vėliau ši kompozicija buvo atlikta Vienos Musikverein, Berlyno filharmonijos bei kitose pasaulio koncertų salėse.
2011 m. estų kompozitorius Arvo Pärt, susižavėjęs „nepaprastai subtilia ir spalvinga kompozicija“, „Vasarvidžio giesmę“ nominavo prestižiniam Monako princo Pierre’o fondo rengiamam kompozicijos konkursui, kuriame ji buvo apdovanota „Coup de Coeur des Jeunes Musiciens“ prizu.
Tais pačiais metais Vienoje vykusiame 58-ajame šiuolaikinės muzikos radijo įrašų forume „Tarptautinė kompozitorių tribūna 2011“ šis kūrinys pateko į geriausiųjų, rekomenduojamų transliuoti kūrinių dešimtuką, ir buvo transliuotas daugiau nei dvidešimtyje įvairių pasaulio radijo stočių.
Apie savo kūrinį kompozitorė Raminta Šerkšnytė rašo: „Vasarvidžio – ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties – metas, nuo senų laikų apipintas įvairiausiais burtais, apeigomis ir tikėjimais, man taip pat asocijuosi su paslaptimi ir jaudinančiu ryto laukimu. Šis kūrinys sumanytas kaip panteistinė giesmė brėkštančiam rytui, tarsi ilga kelionė į sielos ramybę, mistinę Šambalą, kuri visų pirma gyvena mūsų vaizduotėje. Kompozicijos pradžioje iš pavienių garsų besiformuojanti melodija kūrinio eigoje išsiskleidžia įvairiausiomis spalvomis ir pavidalais (atskirų instrumentų rečitatyvais, solo ir duetų „arijomis“, ansamblių ir viso orkestro „chorais“) . Galiausiai, pasiekusi savo ekstazinę kulminaciją, giesmė pamažu ištirpsta meditaciškoje „begalinės vasaros“ rytmečio muzikoje“.
LMILC inf.
