Ketvirtojo dešimtmečio antroje pusėje į Lietuvos mažąją sceną atėjo Stepas Graužinis (1910-1985) – savitas, ryškus muzikas, ilgus metus buvęs Kauno muzikinio teatro siela. Dainavo melodingas dainas, šlagerius iš tuo metu populiarių kino filmų, lietuvių liaudies dainas, įgijo platų publikos pripažinimą ir įėjo į mūsų nacionalinės estrados istoriją kaip vienas įdomiausių, savičiausių atlikėjų.
Gimė Vilniuje, vėliau (1916 m.) su šeima persikėlė į tėvo gimtajį Pusnės kaimą, netoli Giedraičių. Mokėsi pas Giedraičių vargonininką Antaną Makačiną (kompozitoriaus Teisučio Makačino tėvą). Vadovavo Bijutiškio ir Giedraičių mėgėjų chorams bei Miko Petrausko operetės „Consilium facultatis“ pastatymui Giedraičiuose.
1932 m. įstojo į Kauno konservatoriją, Juozo Gruodžio kompozicijos klasę. Vokalo mokėsi pas Oreste Marini, Eugenijų Vittingą ir Petrą Oleką.
1934 m. pradėjo dainuoti mažojoje scenoje, per radiją. Buvo žinomas kaip solistas, duetų, Jono Byros kvarteto dalyvis, rašė originalias solo, choro dainas, aranžavo kūrinius vokaliniams ansambliams. 1938 m. firmose „Bellakord“ Rygoje, „Odeon“ Berlyne, „His Master’s Voice“ Londone įrašė šlagerių ir pats sau akompanuodamas fortepijonu – liaudies dainų; kartu su Povilu Četkausku dviem akordeonais įgrojo lietuvių liaudies šokių.
Trisdešimt gyvenimo metų Graužinis buvo susijęs su Kauno muzikiniu teatru: 1940 m. jis paskiriamas naujai įkurto Operetės teatro chormeisteriu, 1944-1970 m. – Kauno muzikinio teatro dirigentu. Pastatė ir dirigavo 35 muzikinius veikalus - operetes, operas, baletus. Daug koncertavo kaip solistas Kauno radiofone ir visoje Lietuvoje, dirbo pedagoginį darbą.
Graužinis sukūrė dainų solistams, chorui ir vokaliniams ansambliams.
