Sekite naujienas:
English
LATGA-A | IAMIC 
 
   
  Titulinis > Senoji estrada > Kompozitoriai / Atlikėjai
 
 
Klasikinė / Šiuolaikinė
Džiazas
Folk / World / Country
Pop / Rock / Urban
Elektroninė
Senoji estrada
  Kompozitoriai / Atlikėjai
  Įrašai

Mūsų adresas

Moišė Hofmekleris

Biografija

Po 1920 m. iš Vilniaus į laikinąją sostinę atvyko kelios žydų muzikantų šeimos: Hofmekleriai, Stupeliai ir Bankai. Gausiausia atvykėlių šeima buvo Hofmekleriai: Marduchajus (Ašmenos kantoriaus sūnus, baigęs Vilniaus imperatoriškosios muzikos draugijos mokyklą) ir jo sūnūs Moišė, Leiba, Danielius, Ruvimas, duktė Zelda.

 

Moišė Hofmekleris (1898-1965) buvo smuikininkas virtuozas. Vilniaus muzikos mokykloje mokėsi pas Ilją Malkiną, pas kurį smuikuoti pradėjo ir žymusis Jascha Heifetzas. Lenkams užėmus Vilnių su šeima atvyko į Kauną, baigė Kauno konservatoriją. 1920-1941 m. Moišė buvo brolių Hofmeklerių ansamblio ir „Metropolio“ orkestro vadovas, už nuopelnus apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu (1932). Leiba Hofmekleris - pianistas, koncertmeisteris, dirigentas. Danielius Hofmekleris griežė violončele.

 

Moišė Hofmekleris ir jo vadovaujami kolektyvai pelnė profesionaliausių, labiausiai vertinamų Kauno estrados instrumentininkų statusą, jų scena tapo respektabilusis „Metropolis“. Trečiajame dešimtmetyje Hofmekleris dažnai koncertuodavo su brolių ansambliais: trio, kvartetu, kvintetu. Vėliau, iki pat ketvirtojo dešimtmečio pabaigos, ypač garsus buvo jo vadovaujamas „Metropolio“ orkestras, dar vadintas „Hofmeklerbandu“. Dieną ir per pietus restorane paprastai skambėjo klasikinė muzika, vakarais karaliavo lengvieji žanrai: su orkestru dainavo Antanas Šabaniauskas, Danielius Dolskis, Antanas Dvarionas, Stepas Graužinis, Jonas Byra ir jo kvartetas, užsienio gastrolininkai.

 

Pasak amžininkų, Moišė Hofmekleris sklandžiai kalbėjo lietuviškai, skatino lietuvių autorius kurti pramoginę muziką, su įvairios sudėties orkestrais atliko daugelį Kajetono Leipaus, Leonardo Lechavičiaus, N. Naikausko, Juozo Banko, Stepo Graužinio šlagerių. Grojo ir klasikinius Juozo Pakalnio, Emeriko Gailevičiaus, Juozo Tallat-Kelpšos, Stasio Šimkaus, Juozo Gruodžio kūrinius, aranžavo orkestrui užsienio ir lietuvių autorių kompozicijas, įrašė daug plokštelių, be kitų, ir su Dolskiu. Savaitgaliais vieną vakaro valandą Kauno radiofonas transliuodavo tiesioginius „Hofmeklerbando“ koncertus iš „Metropolio“ salės (transliacijos vyko ir iš „Konrado“, „Monikos“, „Aldonos“ kavinių). Aukštą meninį muzikinių seansų lygį palaikė ir restorano valdžia. 1931 m. vasario 15 d. „Diena“ rašė: „Restorano „Metropolis“ vadovybė praneša gerbiamiems klientams ir visuomenės dėmesiui, kad šiomis dienomis įsigytas vibrafonas – vienintelis visame Pabaltijyje! – ir pastatytas restorane.“

 

Išlikusios senosios plokštelės liudija orkestro meistriškumą. Pirmuosius įrašus Hofmekleriai padarė 1924 m. Kaune, atvykus firmai „Odeon“; be kitų kūrinių, įgroti Moišės Hofmeklerio „Lakštingala“ ir „Plaukia sau laivelis“. 1926 m. liepos 1 d. Hofmekleris su 7 žmonių ansambliu surengė pirmąjį Kauno radijo koncertą. 1928 m. Berlyne ir 1931 m. Kaune „Metropolio“ orkestras įrašė nemažai plokštelių, kurios dažnai buvo transliuojamos per Kauno radiją; jose skambėjo lietuvių liaudies šokiai, „Prezidento maršas“, siuitos „Tėvynės garsai“, ,,Čigonų stovykloje“ ir „Karininkų fokstrotas“, valsas „Valkatų karalius“, tango „Kodėl mane tu apgavai“ ir kt.

 

Antrojo pasaulinio karo metais Moišė Hofmekleris kalėjo Kauno gete, Dachau koncentracijos stovykloje Vokietijoje. Kauno gete (su Danieliumi Pomerancu) sutelkė 40 muzikantų orkestrą, rengė koncertus. Po karo iki 1955 m. gyveno Izraelyje, koncertavo Jeruzalės radijuje, vadovavo viešbučio „King David“ orkestrui.

 

Moišė Hofmekleris mirė 1965 m. Miunchene.

Įžanga
Biografija
Įrašų leidiniai
Nuotraukos
© Muzikos informacijos ir leidybos centras, A. Mickevičiaus 29, 08117 Vilnius, tel: (8 5) 272 69 86. Siųskite klausimus / komentarus adresu [email protected]
Visos tekstų, nuotraukų, logotipų, muzikos, iliustracijų teisės yra saugomos įstatymų. Medžiagą galima naudoti autorių ir atlikėjų reklamos tikslais, tačiau būtina minėti autorių ir šaltinį, jei jie yra žinomi. Jei tokių nuorodų nėra, šaltinis yra Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC).