Mindaugas Urbaitis kadaise buvo vienas radikaliausių minimalistų Lietuvoje, keldavęs skandalus savo ištęstomis kompozicijomis, paremtomis nuolatiniu, atrodytų, mažai kintančios medžiagos kartojimu (tokiomis kaip valandos trukmės Trio trims melodiniams instrumentams, 1982). Tai liudija tiesioginę ankstyvojo Amerikos minimalizmo įtaką. To laikotarpio Urbaičio kūriniams būdingas ypatingas racionalumas, integralumas ir grynumas, kuris galėtų būti lyginamas su tam tikrai ornamentais ar geometrinėmis abstrakcijomis. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje Urbaičio muzikinė kalba tapo mažiau asketiška, kompozitorius savo kompozicijas ėmė konstruoti pasiremdamas tam tikrais atpažįstamais praeities kompozitorių (Bacho, Mozarto, Brahmso, Brucknerio, Wagnerio, Piazzolos) muzikos motyvais. Kompozitorius pats tokį komponavimo metodą vadina "re-kompozicija" arba "recycling".
