Šešioliktojo „Lietuvos muzikos link“ numerio dėmesio centre – viena labiausiai klestinčių (ir, galima sakyti, „lietuviškiausių“) muzikos scenų, kurioje tarpsta daugybė įvairiausių žanrų, dažniausiai apibūdinamų tokiomis sąvokomis kaip postfolkloras, neofolkloras ar free folk muzika. Nors dauguma modernizuoto folkloro srovei priskiriamų atlikėjų nėra lengvai suklasifikuojami, Jurijaus Dobriakovo teminiame straipsnyje mėginama apčiuopti bei apibrėžti kai kurias bendras muzikines tendencijas, šios scenos dalyvių vertybes bei pačios folkloro sąvokos transformacijas pastaraisiais metais.
Daugybė minėtos scenos pavidalų pateikti ir viename iš naujų CD/DVD rinkinių, išleistų Muzikos informacijos ir leidybos centro „Note Lithuania“ serijoje. Numeryje pristatomas raktažodžiu Folk pažymėtas rinkinys (drauge su kitais šios serijos rinkiniais, Jazz bei Pop/Rock/Electronica). Tarp kitų apžvelgiamų naujų leidinių, papildančių lietuvių naujosios muzikos įrašų fondą – debiutiniai dviejų labiausiai pripažintų jaunosios kartos kompozitorių Mariaus Baranausko ir Ramintos Šerkšnytės albumai, taip pat šeštasis serijos „Zoom In“ rinkinys, kuriame įrašyta įvairių kartų lietuvių kompozitorių kamerinė muzika, sukurta 2006 metais.
Vienas iš numeryje pristatomų muzikinių projektų – žinomo violončelininko Mindaugo Bačkaus „Pas de deux. Neįprasčiausi duetai su violončele“ – taip pat CD formato. Pasak straipsnio autoriaus Edmundo Gedgaudo, visą šį projektą persmelkia emocinga režisuojančio violončelininko vizija, besiskleidžianti ne tik pasirinktuose ar specialiai šiam projektui užsakytuose naujuose kūriniuose, bet ir jų interpretacijose, siūlančiose kaskart kitokį požiūrį į dueto prigimtį ir tampančiose savitomis „teatrinėmis miniatiūromis“. Tuo tarpu kompozitorius Vykintas Baltakas dalyvauja ne mažiau neįprastame „didmiesčių muzikos“ projekte. „Ensemble Modern“ ir „Siemens“ Menų programos inicijuoto projekto „into...“ („į...“) rėmuose jis, kartu su kitais trimis kompozitoriais iš įvairių šalių, mėnesį viešėjo įspūdingų architektūrinių projektų didmiestyje Dubajuje. Iš šios viešnagės tikimasi intriguojančio rezultato: miesto garsinius įspūdžius kompozitorius pavers dvidešimties minučių „miesto kompozicija“, atskleisiančia Dubajaus esmę.
Nepamiršti ir kiti žinomi kompozitoriai bei naujausi su jais susiję įvykiai. Šiais metais Bergene (Norvegija), Hadersfylde (Didžioji Britanija) ir Karlsrūjėje (Vokietija) numatytos trijų naujų mįslingojo Ričardo Kabelio kūrinių (kaip įprasta, metančių klausytojams ir atlikėjams „kabelišką“ iššūkį) premjeros. Ryčio Mažulio – kito „akustinės iliuzijos meną“ puikiai įvaldžiusio kompozitoriaus – „antžmogiška“ muzika pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau užsienio leidėjų, atlikėjų bei muzikos vadybininkų dėmesio, kurie bando ją pateikti klausytojams netikėtuose kontekstuose – nuo sutartinių iki Jurgio Mačiūno fluxus meno. Anatolijus Šenderovas teigia tikįs, kad muzika ne atspindi gyvenimą, bet yra gyva pati savaime, įgydama užbaigtus pavidalus tik kūrybingų atlikėjų rankose. Tuo tarpu Nacionaline premija šiemet apdovanotas kompozitorius Šarūnas Nakas publikuojamame pokalbyje pateikia visą šūsnį naujų įžvalgų apie šiuolaikinę kultūrą, istoriją ir, žinoma, savo kūrybą. Greta, kaip visada, apžvelgiami svarbūs renginiai ir anonsuojami būsimi įvykiai: amžinai jauna „Druskomanija“, Lietuvos muzikai skirta tarptautinė muzikologų konferencija Leipcige bei artėjančios grandiozinės Pasaulio muzikos dienos Vilniuje.
Kitas „Lietuvos muzikos link“ numeris skaitytojus pasieks tik 2009-aisiais, kai Vilniui bus suteiktas Europos kultūros sostinės vardas. Tačiau tai nereiškia, kad iki tol negirdėsite jokių naujienų iš naujosios lietuvių muzikos pasaulio. 2008-ųjų rudenį, kai vieno iš svarbiausių šalies muzikinių įvykių – „Gaidos“ festivalio – pagrindu Vilniuje vyks Pasaulio muzikos dienos, „Lietuvos muzikos link“ įsilies į 18-ąjį „Pasaulio naujosios muzikos žurnalo“ numerį (anglų kalba), skirtą Lietuvos šiuolaikinės muzikos tradicijoms ir nūdienai.
