 |
Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (ISCM) - bene didžiausio naujos muzikos propagavimo ir platinimo tinklo, šiandien telkiančio daugiau nei penkiasdešimt narių iš visų kontinentų - akiratyje Lietuva pasirodė 1936 metais. Tuomet į Lietuvą po studijų Europoje jau buvo sugrįžę ir laikinojoje sostinėje Kaune mėgino įsitvirtinti keli ambicingi kompozitoriai - Jeronimas Kačinskas, Vytautas Bacevičius ir Vladas Jakubėnas, - metę iššūkį konservatyviai to meto lietuviškos muzikos aplinkai. Tai pirmieji lietuvių modernistai, kurių pasaulėjauta buvo suformuota nebe kaimo chorų ar vargonininkų, o intensyvaus Europos didmiesčių kultūrinio gyvenimo, ir muzikos tautiškumas jiems labiau siejosi su kūrybine laisve ir technologiniu muzikos atsinaujinimu nei su liaudies dainų citavimu.
Panašias idėjas propagavo ir kosmopolitinė 1922 metais Zalcburge susibūrusi Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija, kuri 1936 metų pradžioje gavo laišką iš Jeronimo Kačinsko, neseniai baigusio kompoziciją Prahos konservatorijoje pas Aloisą Hábą - garsų ketvirtatonių muzikos kūrėją, savo idėjomis užkrėtusį ir savo studentą. Prašymas priimti Lietuvą į ISCM buvo patenkintas, Hábos rūpesčiu gavus rekomendaciją iš Čekoslovakijos sekcijos. Taip Lietuva pirmoji iš Pabaltijo valstybių tapo ISCM nare. Įsikūrusios Lietuvos sekcijos pirmininku sutiko būti Vytautas Bacevičius - vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos simfonistų, plačiai pasaulyje koncertuojantis pianistas virtuozas. Vėliau į sekcijos veiklą savo iniciatyva įsitraukė kompozitorius ir įtakingas to meto muzikos kritikas Vladas Jakubėnas.
Lietuviai dar prieš karą siejo dideles viltis su dalyvavimu draugijos rengiamose kasmetinėse Pasaulio muzikos dienose, svajojo 1940-aisiais surengti pirmą tokį festivalį Lietuvoje. Tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir sovietų okupacija nutraukė jų veiklą organizacijoje, ir į šį pasaulinį šiuolaikinės muzikos tinklą buvo sugrįžta tik daugiau nei po 50 metų, atkūrus nepriklausomybę. Tiesa, tarpukaryje sėkmingiausi Lietuvai buvo 1938-ieji, kai vykstant Pasaulio muzikos dienoms Londone, šalia Antono Weberno ir Bélos Bartóko kūrinių premjerų, nuskambėjo Jeronimo Kačinsko Nonetas, pelnęs jam tarptautinį pripažinimą ir Bélos Bartóko simpatijas. Nors vėliau Lietuva buvo ilgam ištrinta iš politinio pasaulio žemėlapio, 1952-aisiais Vladas Jakubėnas vis dėlto pamėgino sudalyvauti Čikagoje vykusiame draugijos festivalyje. Tai jam netgi pavyko: jo Rapsodiją Nr. 1 fortepijonui komisija priėmė, ir pats kompozitorius ją atliko. Po dešimties metų, 1962-aisiais, "Mažojo velniuko šokis" iš jo siuitos pagal baletą "Vaivos juosta" laimėjo antrąją premiją ISCM Čikagos sekcijos organizuotame konkurse De Paul universitete. Tais pat metais Jakubėno "Intermezzo rustico" (1962) styginiams buvo atliktas tos pačios sekcijos surengtame koncerte.
Nepriklausomybės metais atkūrus Lietuvos sekcijos narystę ISCM, Pasaulio muzikos dienų programose nuolat atsiranda lietuvių kompozitorių pavardės: Osvaldo Balakausko, Nomedos Valančiūtės, Vytauto Germanavičiaus, Anatolijaus Šenderovo, Vytauto Juozapaičio, Arvydo Malcio ir kitų. Pastaraisiais metais Lietuvos sekcijos dalyvavimas ISCM veikloje tampa vis pastebimesnis. Dabartinė jos taryba, kuriai šiuo metu pirmininkauja muzikologė Rūta Goštautienė, nuolat ieško naujų sąlyčio su nūdienos muzika formų. Stengiamasi paspartinti informacijos apsikeitimą ne tik su kaimyninėmis, bet ir su labiau geografiškai bei kultūriškai nutolusiomis naujosios muzikos teritorijomis, bandomi veiksmingesni prisistatymo tarptautinėje muzikos arenoje būdai.
Nebe pirmą kartą nedidelė ISCM Lietuvos sekcija Pasaulio muzikos dienose reprezentuoja mūsų šalį stambiomis simfoninėmis kompozicijomis, dažnai jau pelniusiomis populiarumą ir įvertintomis apdovanojimais. Vytauto Barkausko "Konzertstück Nr. 2", vienas populiariausių pastarojo meto lietuviškų simfoninių kūrinių, buvo įtrauktas į 2000 metais Liuksemburge vykusių Pasaulio muzikos dienų programą. 2004 metais Šveicarijoje buvo šiltai priimta Onutės Narbutaitės "Melodija Alyvų sode" simfoniniam orkestru, dar iki festivalio premijuota Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje Paryžiuje. Į 2005 metų festivalį, organizuojamą drauge su Zagrebo muzikos bienale, taryba atrinko dvi jaunųjų kompozitorių partitūras, jau pelniusias ir nacionalinį, ir tarptautinį pripažinimą. Mariaus Baranausko "Kalbėjimas" simfoniniam orkestrui pernai laimėjo trečiąją premiją Toru Takemitsu kompozitorių konkurse Japonijoje, o Ramintos Šerkšnytės "Rytų elegija" styginių kvartetui buvo pripažinta geriausia 2003 metų lietuvių kamerine kompozicija.
Būdama Lietuvos kompozitorių sąjungos padaliniu, ISCM Lietuvos sekcija kryptingai propaguoja lietuvių kūrėjus užsienyje bei ieško glaudesnių kontaktų su kitomis ISCM nacionalinėmis sekcijomis, realizuodama įvairius mainų projektus. 2003-2004 m. buvo įgyvendintas Lietuvos-Kanados mainų projektas tarp festivalio "Iš arti" Kaune ir Kanados naujosios muzikos draugijos "Numus". Aktyviai plečiant geografinius horizontus, šiais metais pradedamas naujas mainų projektas su Pietų Korėja, kuris galbūt nudrieks gražią mainų tradiciją su Rytais, juolab kad Rytų šalių nūdienos muzika Lietuvoje yra kur kas mažiau žinoma nei Europos kūrėjų. Bendradarbiaudama su Muzikos informacijos ir leidybos centru, ISCM Lietuvos sekcija taip pat rengia daugiametį projektą, skirtą jos įkūrėjų kūrybai aktualizuoti. Šių metų rugsėjį minint Vytauto Bacevičiaus šimtmetį, planuojama istorinių koncertų serija, skirta Bacevičiaus, Kačinsko, Jakubėno bei jų amžininkų iš Lenkijos, Čekijos, Slovėnijos, Prancūzijos bei kitų Europos kraštų kūrybai.
Ambicinga idėja surengti ISCM Pasaulio muzikos dienas Lietuvoje, kurią brandino lietuvių sekcijos steigėjai, gyva ir šiandien. Atsižvelgiant į augantį šalies ekonominį pajėgumą bei didėjančią finansinę paramą sekcijos projektams įgyvendinti, tokios idėjos galimybė virsti realybe jau svarstoma muzikų bendruomenėje. Ji bus pristatyta ir ISCM nariams šiais metais Zagrebe vyksiančioje kasmetinėje generalinėje asamblėjoje. Tad galbūt jau šį dešimtmetį po visą pasaulį išsibarstę ISCM nariai į Pasaulio muzikos dienas vyks maršrutu, kurio galutinė stotelė bus Lietuva.
© Agnė Raguckaitė
Lietuvos muzikos link Nr. 10
