Penkioliktasis leidinio numeris, atkreipdamas dėmesį ir į nemuzikinę Lietuvos naujosios muzikos problematiką, pristato sociologinį žvilgsnį į šių dienų lietuvių kompozitorių gyvenimą. Skirtingų kartų atstovai suvokia šią profesiją (ar net gyvenimo būdą) įvairiai, kartais net radikaliai skirtingai. Teminis Vitos Gruodytės straipsnis – jų požiūrių ir suvokimų apžvalga, kurioje dabartinė situacija palyginama ir su sovietmečio realijomis.
Kito šiame numeryje išspausdinto teminio Jurijaus Dobriakovo teksto tikslas – rasti atsakymą į klausimą, ar Lietuvos muzika sėkmingai veikia kaip industrija. Per kelis pastaruosius metus šalies muzikos pristatymas užsienyje padarė ženklią pažangą tiek kokybės, tiek kiekybės prasme, tačiau ar pačių muzikos verslo atstovų mąstymas spėja paskui šiuos pokyčius? Straipsnis apie Lietuvos muzikos perspektyvas įvertina Lietuvos muzikos industrijos profesionalų pasiruošimą pradėti mąstyti strategiškai ir įgyvendinti drąsias ilgalaikes vizijas, kartu pateikdamas jau egzistuojančius sėkmingus pavyzdžius, galinčius paskatinti tolesnę muzikos verslo evoliuciją.
Kaip visuomet, leidinys nepamiršta naujienų iš lietuvių kompozitorių fronto. Pastarieji, atrodo, yra vis labiau matomi ir vertinami globaliojoje naujos muzikos arenoje. Vieni (Onutė Narbutaitė) dalyvauja jubiliejiniame “Varšuvos rudenyje”, kitų (Justės Janulytės ir Ryčio Mažulio) kūrinius užsienyje atlieka tokie novatoriški kolektyvai kaip britų Birmingemo šiuolaikinės muzikos ansamblis ir “Apartment House”.
Penkioliktasis numeris apžvelgia Lietuvos ir užsienio renginius, kuriuose lietuviai kompozitoriai ir muzikologai yra dėmesio centre, išsamiai pristato tarptautinį kolektyvą – “Nepaklusniųjų” ansamblį, ir supažindina skaitytojus su naujausiais šiuolaikinės lietuviškos muzikos leidiniais.
